Praėjusią savaitę skirtinguose Lietuvos miestuose kelias dienas iš eilės buvo skelbiamas oro pavojus, kurio metu visi gyventojai turėjo slėptis priedangose. Tokia situacija visiems iškėlė daug neaiškumų, o tarp sunerimusių atsidūrė ir kai kurie darbuotojai bei darbdaviai, nesupratę, kaip apskaityti laiką, praleistą slėptuvėje.
Socialiniuose tinkluose greitai kilo gyventojų diskusijos. Vieni dalijosi, kaip darbdaviai neleido jiems vykti į priedangą, kiti – kėlė klausimus dėl darbo užmokesčio.
Panašus klausimas iškilo ir vienos Vilniuje veikiančios įmonės vadovui Pranui (tikras vardas redakcijai žinomas).
Su naujienų portalu tv3.lt susiekęs vyriškis kėlė klausimą, ar oro pavojaus metu į priedangas išėjusiems darbuotojams privaloma mokėti algą.
„Kodėl aš turėčiau mokėti pinigus darbuotojui, kuris pirmai progai pasitaikius pabėga ir neskuba grįžti – juk slėptuvėje, priedangoje jis nedirba, pridėtinės vertės nesukuria. Ir už tai mokėti algą? Nejuokaukit“, – skundėsi darbdavys.
Taigi kaip yra iš tikrųjų?
Darbuotojai gali atsisakyti dirbti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad oro pavojaus atveju aktualus tiek Krizių valdymo ir civilinės saugos, tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reguliavimas.
„Pažymime, kad situacijos, kai darbuotojai gauna oficialius perspėjimus apie pavojų, tačiau darbo vietoje nėra aiškios informacijos apie tolesnius veiksmus, tokiais atvejais darbdavys turi nedelsdamas informuoti darbuotojus apie tolesnius veiksmus, nurodyti, kaip elgtis, kur pasitraukti ir kokia tvarka, esant poreikiui, stabdomi ar pertvarkomi darbai“, – aiškino inspekcija.
VDI paaiškino, kad darbuotojų pasitraukimas į priedangas ar kitas saugias vietas oficialaus perspėjimo metu yra susijęs su darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimu.
Todėl darbo organizavimo sprendimai tokiose situacijose neturėtų sudaryti kliūčių darbuotojams pasirūpinti savo sauga ar kelti neaiškumų dėl galimų pasekmių darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio ar darbo pareigų vykdymo požiūriu.
Paprastai tariant, darbdavys negali drausti darbuotojams eiti į priedangą.
Tuo metu „Cobalt“ asocijuota partnerė, teisininkė Jovita Valatkaitė paaiškino, kad Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose darbuotojų gyvybė ir sveikata turi absoliutų prioritetą. Todėl kilus tiesioginei grėsmei ar paskelbus oro pavojų, darbdavys privalo veikti nedelsdamas.
„Visų pirma turi būti sustabdyti darbai pavojingose vietose – lauke, prie langų, atvirose erdvėse ar neapsaugotose gamybinėse patalpose. Jei reikia, turi būti saugiai sustabdomi įrenginiai ar gamybiniai procesai, kad nekiltų papildoma avarijų ar gaisrų rizika.
Ne mažiau svarbi ir komunikacija – darbdavys turi užtikrinti, kad informacija apie pavojų nedelsiant pasiektų visus darbuotojus, o žmonės būtų nukreipti į slėptuves ar kitas iš anksto numatytas saugias vietas“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, darbo saugos reikalavimai numato, kad darbdavys negali organizuoti darbo taip, jog darbuotojams kiltų papildoma grėsmė sveikatai ar gyvybei.
„Jeigu paskelbtas oro pavojus ar kyla tiesioginė dronų atakos grėsmė, darbuotojai turi teisę pasitraukti iš nesaugios vietos ir nevykdyti nurodymų, kurie kelia pavojų jų saugumui. Už tai negali būti taikomos jokios drausminės priemonės“, – pažymi J. Valatkaitė.
Privalo apmokėti, tačiau turi teisę skelbti prastovą
Tiesa, teisininkė pažymi, kad laikas, kurį darbuotojai darbo metu praleidžia slėpdamiesi nuo oro pavojaus, turi būti laikomas darbo laiku ir apmokamas.
„Darbo kodeksas numato, kad darbo laiku laikomas ne tik tiesioginių funkcijų atlikimas, bet ir laikotarpis, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje. Kadangi darbuotojai slėptuvėje būna ne savo valia ir negali laisvai disponuoti tuo laiku, jis turi būti įtraukiamas į darbo laiko apskaitą kaip faktiškai dirbtas laikas“, – aiškino J. Valatkaitė.
Jai paantrino ir VDI.
„Tais atvejais, kai darbdavys darbuotojui duoda privalomus nurodymus dėl konkrečių veiksmų atlikimo ar elgesio (pvz., vykti į priedangą ar kitą saugią vietą dėl oro pavojaus), toks laikas laikytinas darbo laiku ir turi būti apmokamas darbuotojo darbo užmokesčiu, kadangi darbuotojas tuo metu negali laisvai disponuoti savo laiku ir išlieka darbdavio dispozicijoje“, – pažymėjo inspekcija.
Visgi teisininkė ir inspekcijos atstovai pažymi, kad gali pasitaikyti ir išimčių.
Pavyzdžiui, jei oro pavojus tęsiasi ilgiau ir darbuotojai objektyviai negali atlikti savo funkcijų, gali būti skelbiama prastova.
„Jeigu buvimo saugioje vietoje laikotarpis užtruktų ilgesnį laiką (pvz., keletą valandų, dieną ar ilgiau) ir darbuotojas objektyviai negalėtų vykdyti darbo funkcijų, toks laikotarpis galėtų būti įforminamas kaip prastova ir apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka“, – pridūrė inspekcija.
J. Valatkaitė paaiškino, kad prastovos apmokėjimas priklauso nuo jos trukmės – trumpesnėmis prastovomis darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis, ilgesnėmis gali būti taikomos mažesnės išmokos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jos negali nukristi žemiau minimalios mėnesinės algos ribos.
Už pažeidimus – laukia atsakomybė
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad reikalavimas likti darbo vietoje skambant sirenoms gali užtraukti atsakomybę darbdaviui.
Tai reiškia, kad jam netinkamai informavus darbuotojus, jiems neapmokėjus darbo valandų ar neišleidus slėptis, darbdavių laukia atsakomybė.
Tuo metu VDI pažymi, kad darbdavio atsakomybė kiekvienu atveju yra vertinama pagal konkrečias faktines aplinkybes.
„Vien pats išorinės grėsmės poveikio faktas savaime nereiškia darbdavio atsakomybės, tačiau būtų vertinama, ar darbdavys tinkamai informavo darbuotojus, ar buvo nustatęs aiškią veiksmų pavojaus atveju tvarką, ar nebuvo nepagrįstai reikalaujama tęsti darbus esant pavojui“, – įvardijo inspekcijos atstovai.
VDI pabrėžia, kad darbdavys, vykdydamas pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, turi teisę ir, esant pavojui, pareigą duoti darbuotojams nurodymus pasitraukti į saugią vietą ar priedangą.
„Toks nurodymas turi būti aiškus ir organizuotas – darbuotojams turi būti suprantama, kur eiti, kokiu maršrutu pasitraukti ir kaip saugiai sustabdyti darbus ar įrenginius“, – pridūrė inspekcijos atstovai.
Visgi, anot jų, jei darbuotojas įtaria, kad darbdavys pažeidė teisės aktų nurodymus, darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Tuo metu tarp darbo sutarties šalių kilus ginčui dėl tokioje situacijoje nemokamo darbo užmokesčio, darbuotojas dėl pažeistų teisių gynimo galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją.
„VDI, veikdama pagal savo kompetenciją, tokiose situacijose vertina darbo teisinių santykių bei darbuotojų saugos ir sveikatos aspektus: ar darbuotojai buvo tinkamai informuoti apie kilusią grėsmę, ar darbdavys organizavo darbą taip, kad būtų užtikrinta galimybė saugiai reaguoti į pavojų, taip pat ar nebuvo sudaryta kliūčių užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą“, – aiškino specialistai.
Šaltinis: TV3.LT
