Darbuotojai Lietuvoje dažnai būna papeikiami ar atleidžiami dėl to, kad nuolat vėluoja į darbą ar jame išvis nepasirodo. Tačiau greičiausiai niekam dar neteko susidurti su atleidimu vien už tai, kad darbe pasirodė per anksti. Vis tik tokie atvejai – įmanomi.
Pvz., Ispanijoje 22-ejų mergina buvo atleista iš darbo, nes į darbą avykdavo 40 minučių per anksti, skelbia portalas „The Sun“.
Nors ne kartą buvo raginta neregistruoti darbo laiko ir nepradėti dirbti iki sutartyje nustatytos 7.30 val., darbuotoja vis vien į darbą atvykdavo 6.45–7.00 val. ryto.
Jos vadovas įniršo dėl akivaizdaus nurodymų nepaisymo ir negailestingai ją atleido už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar darbo sutarties nutraukimas už atvykimą per anksti būtų realus Lietuvoje.
Kodėl atvykimas į darbą per anksti – problema?
Kaip teigiama portale „The Sun“, minimu atveju ispanės uolumas ypač trikdė vadovą, nes 2023 m. ji jau buvo oficialiai įspėta.
Vadovas tvirtino, kad toks ankstyvas jos atvykimas į darbą logistikos įmonei nedavė jokios naudos – tomis papildomomis minutėmis ji nieko naudingo nenuveikė ir tik trikdė nusistovėjusią biuro tvarką.
O vienas darbuotojas teigė, kad ji „ardė komandos darbo koordinavimą“.
Vis tik darbuotoja atleidimą laikę neteisingu, tad kreipėsi į Alikantės socialinių bylų teismą. Šis nustatė, kad mergina laikėsi savo griežtos rutinos nepaisydama gausybės rašytinių ir žodinių įspėjimų.
Net ir sudrausminta ji, regis, nekreipė dėmesio ir vėliau dar 19 kartų atvyko per anksti. Be to, ji ne kartą bandė prisijungti prie darbo per įmonės programėlę dar nepasiekusi biuro.
Galutiniu sprendimu teismas palaikė įmonę – įžūlus darbuotojos atsisakymas laikytis darbo vietos taisyklių laikytinas rimtu pažeidimu.
Vis tik buvusi darbuotoja dar gali bandyti apskųsti sprendimą Valensijos Aukščiausiajam Teismui.
Daugelis socialinių tinklų vartotojų palaikė moterį, stebėdamiesi, kaip dėl tokio keisto dalyko galima netekti darbo.
Vienas rašė: „Jei vėluoji – jie pyksta. Jei ateini per anksti – jie irgi pyksta.“
Kitas pridūrė: „Pirmą kartą girdžiu, kad kas nors būtų atleistas už per ankstyvą atėjimą. Mano darbe už tokį darbštumą darbuotojui paminklą pastatytų.“
Ar Lietuvoje atleistų iš darbo už atėjimą per anksti?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdaviams Lietuvoje yra suteikiama darbo organizavimo kontrolė.
T. y. paprastai darbdavys nustato darbo laiko režimą ar konkretų darbo laiką, jei dėl kitokių sąlygų nėra atskiro susitarimo su darbuotoju.
„Taigi, jei darbdavys, pvz., darbo tvarkos taisyklėse, nustato draudimą būti darbovietėje ne darbo metu ir tinkamai supažindina su šiuo sprendimu darbuotojus, tokio nurodymo nesilaikymas gali būti vertinamas kaip darbo tvarkos taisyklių pažeidimas.
Darbuotojo per pastaruosius 12 mėn. padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas gali lemti darbo sutarties nutraukimą tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per 1 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį patį ųž pažeidimą“, – aiškino VDI.
Vis tik inspekcija pridūrė, kad vietiniuose teisės aktuose tokio pobūdžio pažeidimą darbdavys gali aprašyti ir kaip šiurkštų. O už šiurkštų pažeidimą darbuotojas gali būti atleistas iš karto (nelaukiant antro panašaus pažeidimo).
Tačiau VDI pabrėžia, kad tokiu atveju prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys turi įvertinti pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo:
„Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.“
Įspėja dėl viršvalandžių – už tai pinigų negausite
VDI pabrėžia, kad darbuotojas turi išdirbti tiek valandų, kiek susitarta darbo sutartyje, ir dirbti sutartu ar darbdavio nustatytu darbo laiku.
Pasak inspekcijos, viršvalandžiai dirbami tik esant darbdavio prašymui ir darbuotojo rašytiniam sutikimui. Taigi darbuotojo savanoriškas darbas ne darbo valandomis nebūtinai būtų vertinamas kaip darbo laikas ir viršvalandžiai.
VDI paminėjo, kad teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai darbuotojas dirba viršvalandžius be darbdavio žinios.
Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandinis darbas turi būti dirbamas tik darbdavio nurodymu ar su darbdavio žinia.
O darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jei taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo.
„Tačiau darbuotojo dirbti viršvalandžiai, jeigu dėl objektyvių priežasčių (pvz., darbo specifikos) jų nebuvo galima išvengti, net ir nesant darbdavio tiesioginio nurodymo juos dirbti, turėtų būti įtraukiami į darbo laiko apskaitą bei apmokami“, – pridūrė inspekcija.
Ji pabrėžė, kad ginčą dėl darbo kvalifikavimo ne darbo valandomis nagrinėtų Darbo ginčų komisija. Vis tik aplinkybę, kad darbdavys reikalavo dirbti viršvalandžius, turi įrodyti pats darbuotojas.
Šaltinis: tv3.lt
