Vis daugiau žmonių nusprendžia iš savo mitybos raciono išbraukti mėsos produktus. Nors vieni tai daro dėl etinių sumetimų ar religinių įsitikinimų, vis didesnė dalis gyventojų šį žingsnį žengia vedini rūpesčio savo sveikata. Ir neklysta – naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad mėsos atsisakymas gali būti vienas geriausių sprendimų, norint apsaugoti organizmą nuo pavojingiausių šių laikų ligų. Kokie procesai vyksta kūne atsisakius kepsnių ir dešrelių, ir ar tikrai augalinė mityba gali atstoti gyvūninę?
Mityba be mėsos daugeliui vis dar atrodo kaip iššūkis, tačiau ekspertai sutaria: tinkamai subalansuota ji turi neginčijamą teigiamą poveikį organizmui. Štai pagrindiniai pokyčiai ir nauda, kurią gauna tie, kurie pasirenka vegetarišką ar veganišką gyvenimo būdą.
Ar tikrai organizmui nieko netrūks?
Dažniausia baimė, susijusi su mėsos atsisakymu – maistinių medžiagų trūkumas. Tiesa, kad mėsa yra turtingas baltymų, geležies ir vitamino B12 šaltinis. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad mėsos atsisakymas nereiškia automatinio organizmo nusilpimo.
Tyrimai rodo, kad organizmas gali puikiai funkcionuoti ir be gyvūninės kilmės produktų, jei mityba yra įvairi. Baltymų, cinko, kalcio ir geležies atsargas galima sėkmingai papildyti valgant riešutus, sėklas, ankštinius augalus ir pilno grūdo produktus. Pavyzdžiui, linų sėmenys ir graikiniai riešutai yra puikūs omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai. Vienintelė išimtis taikoma veganams – jiems rekomenduojama papildomai vartoti vitaminą B12, kurio augaliniame maiste natūraliai nėra.
1. Drastiškai mažesnė diabeto ir širdies ligų rizika
Daugeliui pusryčių stalas neįsivaizduojamas be kumpio ar dešros, tačiau būtent perdirbta mėsa yra vienas didžiausių širdies priešų. Dešrelės, kumpiai ir kiti rūkyti ar sūdyti gaminiai dažnai konservuojami naudojant tokias medžiagas kaip natrio nitritas, kurios ilgainiui žaloja organizmą.
Moksliniai duomenys, gauti atlikus didelės apimties tyrimus Harvardo universitete, yra negailestingi: kasdien suvartojant vos 50 gramų perdirbtos mėsos, širdies ligų rizika šokteli net 42 procentais, o diabeto rizika padidėja 19 procentų. Atsisakius šių produktų, ši grėsmė reikšmingai sumažėja.
Atsisakyti mėsos
2. Apsauga nuo vėžinių susirgimų
Bene rimčiausias argumentas mėsos mažinimo naudai yra onkologinių ligų prevencija. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą klasifikuoja kaip kancerogeninę, o raudoną mėsą (jautieną, kiaulieną, ėrieną) – kaip „tikėtinai kancerogeninę“.
Nors ryšys nėra absoliutus, egzistuoja stiprūs įrodymai, kad reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas didina riziką susirgti storosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu. Taip pat stebimas ryšys tarp mėsos vartojimo ir prostatos bei kasos vėžio atvejų. Perėjimas prie augalinės mitybos pašalina šiuos rizikos veiksnius.
3. Mažesnė insulto tikimybė ir svorio kontrolė
Raudonos ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas taip pat siejamas su padidėjusia insulto rizika. Tyrimai rodo, kad net nedideli kiekiai perdirbtų mėsos gaminių kasdieniame racione gali turėti neigiamų pasekmių kraujotakos sistemai.
Be to, mityba be mėsos dažnai tampa natūraliu būdu reguliuoti kūno svorį. Gyvūninės kilmės produktuose paprastai yra daugiau kalorijų ir sočiųjų riebalų nei augaliniame maiste. Todėl vegetariška mityba ne tik mažina sunkių ligų riziką, bet ir padeda išvengti nutukimo, kuris pats savaime yra daugelio sveikatos problemų priežastis.
Išvada: svarbiausia – kokybė
Mokslas kalba aiškiai: atsisakymas mėsos gali padėti išvengti diabeto, širdies ligų, vėžio ir insulto. Tačiau vien tik išimti mėsą iš lėkštės nepakanka. Norint pasiekti geriausių rezultatų, mityba turi būti praturtinta daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais ir ankštinėmis daržovėmis, vengiant stipriai perdirbto maisto pakaitalų.
