Nuo šių metų pradžios padidinus degalų akcizus, transporto įmonės ir pasienio regiono gyventojai pradėjo masiškai degalus piltis kaimyninių šalių degalinėse.
Pirkdami degalus užsienyje žmonės sumoka akcizus ir pridėtinės vertės mokestį kitoms šalims, taip pat kelia vietinių parduotuvių apyvartą.
Ekonomistai pripažįsta, kad pabrangę degalai prisidėjo ir prie infliacijos šuolio – metinė infliacija kovo mėn. išaugo iki 4,1 proc. Didieji prekybos tinklai jau informuoja apie tiekėjų prašymus branginti maisto produktus, tad kainų augimo tendencija tęsis.
Pinigai iškeliauja kitur
Premjeras Gintautas Paluckas ir finansų ministras Rimantas Šadžius padėties nedramatizuoja, jie akcizų surinkimo rezultatus vertina kaip „optimistinius“. Verslo atstovus tokie valstybės vadovų pareiškimai stebina.
„Verslui kyla klausimų, kodėl logiškai nepaaiškinami rezultatai pateikiami kaip pozityvūs. Taip, akcizų surenkama kiek daugiau, nes didėjo pats akcizo tarifas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas – tai reiškia, kad valstybei reikės ieškoti pinigų biudžeto skylėms lopyti ir deficitui mažinti“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Kristina Čeredničenkaitė: šiais metais numatytas 200 mln. eurų akcizų surinkimo planas nebus pasiektas. | Alfa.lt
Situacija mažmeninės degalų prekybos sektoriuje yra kur kas blogesnė. Premjeras G. Paluckas pareiškė, kad šiemet dyzelino bus parduota 6 proc. mažiau nei pernai. Tačiau LIEPA duomenys rodo, kad bendrai visų degalų pardavimai šiemet krito beveik dvigubai daugiau (11 proc.), o kovo mėn. rezultatai dar prastesni – fiksuojamas jau 12–13 proc. rinkos kritimas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento ekonomisto Mariaus Dubnikovo, degalų akcizų didinimas parodė, kad pasiektas lūžio taškas – verslas keičia savo įpročius.
Marius Dubnikovas: jeigu Latvija ar Lenkija akcizų nekelia, o Lietuva kelia – verslas reaguoja. | Alfa.lt
„Jeigu Latvija ar Lenkija akcizų nekelia, o Lietuva kelia – verslas reaguoja. Todėl didžiausią nuosmukį matome dyzelino segmente. Net minimalūs kainų skirtumai verslo įmones skatina piltis degalus užsienyje“, – teigė ekonomistas.
Finansų analitikas pridūrė, kad, akcizų surinkimo rodikliams nepagerėjus, valstybė bus priversta svarstyti ne tolesnį jų didinimą 2026 m., o mažinimą.
O žaliosios energetikos verslo atstovai stebisi valstybės planais mažinti dyzelino vartojimą didinant akcizą populiariausiems šalyje degalams.
„Palaikome tikslą mažinti iškastinio kuro vartojimą transporte visoje Europoje, tačiau tai daryti keliant akcizą pavienėse šalyse yra neapdairu. Juk dyzelino vartojimas bendrai nesumažėjo – tiesiog dabar tie patys degalai nuperkami Lenkijoje, o tarša lieka Lietuvoje“, – teigė Atsinaujinančiųjų degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius.
Pasak V. Kisieliaus, mažėjant degalų pardavimui Lietuvoje, šiemet atsinaujinančiųjų degalų pardavimai šalyje krito 10 proc. Jei ši tendencija išliks, reikės mažinti gamybą, bus įsigyjama mažiau grūdų ir rapsų iš ūkininkų. „Siekiant mažinti dyzelino vartojimą, efektyviau būtų susitelkta į atsinaujinančiųjų išteklių degalų, biometano ir elektros skatinimą“, – teigė FUTURE FUEL vadovas.
Šiam požiūriui pritaria didžiausios Lietuvoje biometano gamybos bendrovės „Tube Green“ vadovas Jurgis Polujanskas.
„Lietuva gali ženkliai sumažinti dyzelino vartojimą sunkiajame transporte, pradėdama skatinti biometano naudojimą. Paradoksalu – Lietuvoje vis kyla naujų biometano gamyklų, tačiau šių švarių organinių dujų vartojimui trūksta valstybės paskatų. Todėl gamintojai sprendžia opią problemą, kur lietuvišką biometaną realizuoti „, – sakė J. Polujanskas.
Degalų kainos šokdina infliaciją
Lietuvos energetikos agentūros kovo mėn. duomenimis, mokesčiai (akcizas ir PVM) sudarė daugiau nei pusę dyzelino kainos (0,79 cento, esant vidutinei 1,54 Eur/l kainai).
„Matome, kad infliacija sparčiai išaugo – daugiausia dėl per pastaruosius kelerius metus augusių atlyginimų. Vis dėlto energijos ir degalų sąnaudos taip pat yra svarbus infliacijos veiksnys, nes jos daro įtaką kitų prekių kainoms, ypač tų, kurių savikainoje didelę dalį sudaro transportas“, – pabrėžė ekonomistas M. Dubnikovas.
Verslas remia iniciatyvas tartis su kaimynais dėl mokesčių degalams politikos derinimo. Dabar dėl mokestinių skirtumų ES šalys konkuruoja tarpusavyje ir didesnius mokesčių tarifus taikančios šalys nukenčia. Tačiau, kol nepasiekti susitarimai su kaimynėmis šalimis, Lietuva privalo sustabdyti 2026 m. numatytą akcizų degalams didinimą.
Kaimyninėms šalims kitąmet išlaikant tuos pačius akcizų dydžius, o Lietuvai vėl juos ženkliai pakeliant, degalų kainos Lietuvoje taps dar didesnės ir nekonkurencingos, o tai gali turėti katastrofiškų padarinių ekonomikai ir valstybės finansų būklei.
„Jau pernai signalizavome, kad akcizų didinimas norimo rezultato neduos. Tačiau laiko atgal neatsuksime ir geriau ne ieškoti kaltųjų, o susitelkti į konstruktyvių sprendimų paiešką – pristabdant akcizų didinimą 2026 m. ir susitelkiant į dialogą su kaimyninėmis šalimis“, – sakė LIEPA prezidentė.
Ambicingas planas
Alfa.lt primena, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtos Alternatyvių degalų įstatymo pataisos įpareigoja per kelerius metus drastiškai sumažinti naftos degalų vartojimą kelių transporte. Iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su 2021 m., turėtų sumažėti ne mažiau kaip 39 proc. Per tą patį laikotarpį atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI ) dalis transporto turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.
Šiuo metu naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, atsinaujinantieji ištekliai – 5 proc. Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių.
Dyzelinu varomi lengvieji automobiliai sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. Lietuvos registruotų automobilių parko. Naujų automobilių rinkoje parduodama apie 80 proc. dyzelinių ir apie 15 proc. – benzininių automobilių. Elektromobiliai sudaro 0,7 proc., hibridinės transporto priemonės – 4,4 proc. visų šalies automobilių.
Šaltinis: alfa.lt