Deja vu: kas tai yra ir iš kur?

Deja vu: kas tai yra ir iš kur? Įdomybės

„Deja vu“ yra gerai žinomas ir kartu paslaptingas reiškinys. Dauguma žmonių tai patiria bent porą kartų savo gyvenime, ir dar niekas iš mūsų, įskaitant mokslininkus, negali tiksliai pasakyti, iš kur tai kyla.

Kas yra deja vu?

Norėdami suprasti, ką reiškia deja vu, turime kreiptis į prancūzų kalbą – frazė  deja vu  pažodžiui reiškia „jau matyta“. Asmeniui, patiriančiam šią būklę, susidaro įspūdis, kad anksčiau jis ar ji dalyvavo šioje situacijoje arba matė vietą, kurioje yra dabar. Tačiau kartu jis žino, kad tai netiesa (pavyzdžiui, pirmą kartą gyvenime sustoja būtent šioje vietoje, būdamas kelionėje).

Déjà vu reiškinys priklauso platesnei vadinamosios paramnezijos arba atminties sutrikimo grupei.

 Bendras visų šių išgyvenimų bruožas yra tas, kad žmonės, vietos ar įvykiai nėra tinkamai susieti su asmeniu, kuris juos prisimena. Todėl žmogus gali manyti, kad jis jau patyrė tai, kas jam nutinka pirmą kartą, arba atvirkščiai: paneigti įvykį, kuris iš tikrųjų įvyko. Pastarasis sutrikimas, priešingas déja vu, prancūzų kalboje taip pat žinomas kaip  jamais vu  (dar nematytas).

Déjà vu jausmas jau seniai žavi ne tik paprastus žmones, bet ir mokslininkus bei menininkus. Apie tai užsiminė rašytojų Charleso Dickenso ir Leo Tolstojaus kūriniai, o dvigubą žodį  déjà vécu   (jau gyvas) jo kaleidoskope   pavartojo  garsus prancūzų simbolistas poetas Paulas Verlaine’as.

Iš kur deja vu?

Kelis kartus patyrę šią keistą dvasios būseną, daugelis iš mūsų stebisi, kodėl turime déjà vu. Mokslininkai nėra visiškai vieningi dėl to. Tačiau dauguma jų mano, kad pats reiškinys neramina. Blogiau, jei tai sukelia įvairias neurologines ligas, tokias kaip epilepsija ar migrena.

Psichologija kartas nuo karto bando išsiaiškinti déjà vu atsiradimo mechanizmą. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai atliko tyrimus, kurie rodo, kad  žmogaus smegenims reikia tik vieno pažįstamo dirgiklio, kad būtų padaryta klaidinga išvada apie jos žinias apie visą situaciją.

Kaip pavyzdį paimkime eksperimentą, atliktą su keliautojų grupe, besilankančia egzotiškoje saloje. Įžengę į nepažįstamą viešbučio kambarį, kai kurie iš šių žmonių teigė anksčiau matę šį kambarį. Pasirodo, tokį įspūdį galima gauti, pavyzdžiui, remiantis lempa, kuri primena panašų vaikystės daiktą, arba ant sienos kabančiu laikrodžiu. Taigi, mūsų prisiminimai gali iškreipti dabartį.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad déjà vu poveikis nebūtinai buvo susijęs su regėjimu. Šia patirtimi dalijasi aklieji. Jų atveju klausa ar prisilietimas pasirodo lemiamas: užsegamo švarko garsas gali būti panašus į kažkur girdimą muziką, o lėkštė rankoje yra praeityje vykęs pokalbis.

Reklama