Dėl karo Irane Baltijos šalims gali vėluoti amerikietiškos amunicijos, o galbūt ir ginkluotės pristatymai. Tokią žinią perdavė Pentagonas. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuvai tai kol kas nesukelia problemų. Tuo metu vizito Taline metu ji daugiau dėmesio skyrė ne JAV tiekimo grandinėms, o vadinamajam „auksiniam“ europinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“.
Nors darbai stringa, o lėšos senka, yra ir gerų naujienų – rengiant naują daugiametį Europos Sąjungos biudžetą, Briuselis šiam projektui numato pakankamą finansavimą. Tiesa, dėl jo dar teks pakovoti.
JAV ginkluotė gali vėluoti
JAV įsitraukimas į karą Irane Lietuvą jau palietė ne tik per degalų kainas. Amerikai sparčiai tuštinant savo amunicijos sandėlius, juos reikia papildyti, todėl Pentagonas informavo europiečius, kad jų užsakymai gali vėluoti. Tai liečia ir Baltijos šalis, kurių premjerai susitiko Taline.
„Kol kas didelės problemos nematome. Suprantame, kad kai kurie terminai keičiasi, tačiau šiandien Lietuvai tai nesukelia sunkumų“, – sakė I. Ruginienė.
Lietuva iš JAV laukia aštuonių raketinės artilerijos sistemų HIMARS ir dar dviejų „Black Hawk“ sraigtasparnių. Nors užsienio žiniasklaida skelbia, kad vėlavimai greičiausiai palies amunicijos tiekimą, Krašto apsaugos ministerija nedetalizuoja, kas konkrečiai ir kiek vėluos. Lietuvos kariuomenė taip pat naudoja prieštankines „Javelin“ sistemas, gaminamas JAV.
„Visi, kas seka situaciją, žino, kad ginklų rinkoje susidarė eilės – ginkluotę perka šalys iš JAV, Pietų Korėjos, Izraelio ir Europos“, – teigė Estijos premjeras Kristen Michal.
Kur kas daugiau nerimo Baltijos šalims kelia kitas projektas – europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“. Nors šis vadinamasis amžiaus projektas juda į priekį, tempas išlieka lėtas, o finansavimas senka.
Anksčiau skelbta, kad visas projektas gali kainuoti apie 24 mlrd. eurų. Todėl nuspręsta kol kas tiesti tik vieną geležinkelio liniją ir atsisakyti kai kurių stočių. Šio etapo vertė siekia apie 15 mlrd. eurų, tačiau šių lėšų dar teks prašyti Briuselio.
„Naujausi biudžeto pasiūlymai yra gana pozityvūs. Jei gausime numatytą finansavimą, galėsime judėti į priekį“, – sakė Latvijos premjerė Evika Silina.
Stringa amžiaus projektas
Kokia konkreti suma numatyta „Rail Baltica“ projektui, premjerai neatskleidė. Estijos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad tai dar tik biudžeto juodraštis, kurį reikės suderinti su kitomis valstybėmis.
„Biudžetas yra didžiausias istorijoje, todėl visos šalys narės turės susitarti. Tikimės, kad pavyks pasiekti bendrą sprendimą“, – sakė E. Silina.
Vakar Lietuvoje tiesiamą geležinkelio trasą apžiūrėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos prezidentu. Nors oficialiai kalbama apie darbų pažangą, vietoje matyti ir problemų – kai kur prie sankasų dirba vos keli darbininkai.
Sudėtingiausia situacija – Latvijoje. Ten darbai daugiausia vyksta tik ties Rygos stotimis, o lėšų pagrindinei linijai tiesti kol kas trūksta.
„Latvijoje jaučiamas didelis visuomenės spaudimas mažinti projekto kainą, todėl koreguojame kai kuriuos sprendinius“, – teigė E. Silina.
Baltijos šalių premjerai pabrėžia, kad projekto terminai kol kas nesikeičia – pirmasis etapas turi būti užbaigtas iki 2030 metų, kai naująja vėže turėtų pradėti kursuoti traukiniai.
Šaltinis: TV3.LT
