Daktaras Džekas Uotlingas (Jack Watling), Londone įsikūrusio gynybos instituto „Royal United Services Institute” sausumos karo mokslo bendradarbis, pateikia naujausią Rusijos judėjimo Ukrainoje vertinimą. Pasak jo, rusai apsupa miestus, o jų gyventojus marina badu.
Dž.Uotlingas sako, kad rusai panaudojo daugumą sutelktų pajėgų ir kad dauguma šių pajėgų yra Ukrainos viduje; jie nesugeba perskirstyti pajėgų šalyje. „Taigi dabar jie daro pažangą ten, kur deda daugiausiai pastangų sutelkti išteklius ir logistiką. Didžiausios pastangos šiuo metu dedamos pietuose, kur jie bando užbaigti mūšį dėl Mariupolio, o tada apsupti Ukrainos karinių dalinių flangą Donbase, bandydami juos atkirsti ir taip pasistūmėti į šiaurę nuo pietinės ašies.”
Tarp Chersono ir Mykolajivo jie tapo statiški, mažai tikėtina, kad jiems pavyks padaryti pažangą šiame fronte, pridūrė jis. Labiau tikėtina, kad jie veršis į šiaurę nuo Krymo palei Dnipro upę ir bandys apsupti jungtinių pajėgų operacijų zoną, kurioje yra daug geriausių Ukrainos padalinių.
Kadangi rusų moralė žema ir jie neturi tiek karių, jog galėtų šturmuoti miestus, jie juos apsupa, tada badu marina žmones, o miestą laipsniškai sulygina artilerija.
Rusai pradėjo puolimą daugiau krypčių, nei galėjo išlaikyti pirmoje konflikto dalyje, ir dabar jų padėtis tokia, kad vienu metu gali pulti tik viena kryptimi. Atrodo, kad šiuo metu jų prioritetas yra sumušti Ukrainos pajėgas Donbase, jei tik galės. Kai užims Mariupolį, greičiausiai jie sustiprins ašį prieš Charkovą Donbaso šiaurėje.
Taigi, daro išvadą ekspertas, rusų tikslas – lėtai ir metodiškai vieną po kito užimti miestus.
Košmare nesapnavo
Milijoniniame Rytų Ukrainos Charkovo mieste nuo Rusijos karo pradžios, Ukrainos duomenimis, sugriauta beveik 1180 daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Be to, sunaikinta daugiau kaip 50 vaikų darželių, beveik 70 mokyklų ir 15 ligoninių, pirmadienį sakė Charkovo meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja agentūra „Unian”.
Per 24 valandas Rusijos pajėgos beveik 60 kartų apšaudė Charkovą iš artilerijos ir minosvaidžių. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.
Apie 30 proc. gyventojų paliko miestą, sakė I.Terechovas. Tačiau dalis žmonių esą vėl grįžo. Charkovas iki karo turėjo 1,5 mln. gyventojų. Tai antras pagal dydį šalies miestas po Kijevo. Nuo Rusijos invazijos prieš puspenktos savaitės miestas atakuojamas iš artilerijos ir iš oro.
Subombarduotų namų gyventojai, mero duomenimis, prieglobstį rado mokyklose, darželiuose, taip pat rūsiuose ir metro stotyse. Nepaisant atakų, prekybos centrai Charkove toliau dirba, yra visų būtinų maisto produktų. Charkovas sulaukia humanitarinės pagalbos ir iš kitų miestų. Iš JAV gauta medikamentų siunta.
„Charkovas yra rusakalbis miestas”, – laikraštis „Ukrajinska Pravda” citavo I.Terechovą. Karo pradžioje beveik kas ketvirtas gyventojas turėjo giminių ar pažįstamų Rusijoje. Daugelis Rusijoje turėjo ir draugų. „Žmonės juodžiausiame sapne negalėjo susapnuoti, kad Rusija puls Ukrainą ir Charkovą”, – kalbėjo meras.
Stinga ryžto
Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.
Savo kreipimesi V.Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus”, kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.
Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto”, – kalbėjo V.Zelenskis.
Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas Ukrainos puolimas nuožmaus ukrainiečių pasipriešinimo, prie kurio prisideda JAV ir Vakarų šalių siunčiami ginklai, akivaizdoje daugelyje šalies teritorijų stagnuoja. Tačiau Vakarai iki šiol neperdavė Ukrainai naikintuvų. Vašingtonas neseniai atmetė Lenkijos siūlymą atiduoti šaliai savo naikintuvus, NATO baiminantis, kad Aljansas gali būti įtrauktas į karą.
Požiūris į rusus
Visų Ukrainos gyventojų požiūris į rusus pasikeitė į blogąją pusę negrįžtamai. Tai V.Zelenskis pareiškė interviu Rusijos žiniasklaidai.
Pasak Ukrainos lyderio, pastarąjį mėnesį įvyko globalus istorinis ir kultūrinis skilimas, ir tai ne tik karas, tai kur kas blogiau.
V.Zelenskis sakė esąs labai nusivylęs dėl to, kad didelė Rusijos gyventojų dalis dėl įvairių priežasčių pritaria Kremliaus veiksmams prieš Ukrainą.
Pranešama, kad tarp Rusijos žiniasklaidos darbuotojų, ėmusių interviu iš Ukrainos prezidento, buvo interneto leidinio „Meduza” vyriausiasis redaktorius Ivanas Kolpakovas, televizijos kanalo „Dožd” vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko, rašytojas ir žurnalistas Michailas Zygaris ir laikraščio „Kommersant” korespondentas Vladimiras Solovjovas.
Rusijos federalinė ryšių, informacinių technologijų ir masinės komunikacijos priežiūros tarnyba (Roskomnadzor) uždraudė skelbti šį interviu.
V.Putinas norėtų paspausti „raudoną mygtuką”, bet…
Su Vakarų žvalgyba susijęs žurnalistas-tyrėjas Christo Grozevas iš projekto „Bellingcat” vakar pareiškė, jog Rusija išties svarsto branduolinio ginklo panaudojimą prieš Ukrainą. Kaip jis minėjo televizijos „Ukraina 24″ eteryje, tai patvirtino ir Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak Ch.Grozevo, staiga pradingęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šiuo metu slepiasi slaptame bunkeryje prie Ufos, Baškirijoje, o tai esą liudija ir lėktuvų skrydžių stebėjimo duomenys.
Tyrėjas tvirtina, jog Rusija pradės slėpti savo karinę ir politinę vadovybę iš anksto, jeigu išties nuspręs panaudoti branduolinį ginklą.
Ch.Grozevo duomenimis, karo nusikaltėlis Vladimiras Putinas slepiasi kitame bunkeryje, esančiame už Uralo kalnų. Į klausimą, kokia yra tikimybė, jog Rusija smogs branduolinį smūgį Ukrainai, žurnalistas atsakė: „Suprantate, man sudėtinga atsakyti. Mes labai daug bendravome su Rusijos specialiųjų tarnybų žmonėmis. Tie žmonės, kurie dar prieš prasidedant karui mus įspėjo, jog labai tikėtina, kad Putinas pats to labai nori ir kad jis savo artimiausiems patikėtiniams dievagojosi, jog yra pasirengęs tai padaryti…
Štai tie patys žmonės šiandien kalba, kad jis Kijevo užgrobimo ir visiško žlugimo atveju gali duoti tokį nurodymą, tačiau negali panaudoti branduolinio ginklo tiesiog paspaudęs „raudonąjį mygtuką”. Šis „raudonasis mygtukas” egzistuoja, tačiau yra dar penki žmonės, kuri privalo šį nurodymą įvykdyti grandine iki to momento, kuomet raketa su branduoliniu užtaisu bus paleista. Mūsų šaltiniai yra įsitikinę, kad atsiras mažiausiai keli iš šių penkių žmonių, kurie neįvykdys tokio įsakymo. Jis (Putinas) supranta, kad tokia rizika egzistuoja, todėl vargu ar duos tokį įsakymą.”
Britai aiškina, kodėl neduoda rimtos ginkluotės Ukrainai
Sudėtingos, Vakaruose pagamintos, karinės technikos tiekimas Ukrainai būtų mažai efektyvus dėl jos įvaldymo ir įgulų parengimo sunkumų. Tai sekmadienį paskelbtame interviu britų spaudai pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Uolasas (Ben Wallace).
„Vienas didžiausių keblumų yra tas, kad kuo sudėtingesnės ginkluotės sistemos, tuo daugiau laiko reikia pasirengimui jas naudoti. Todėl mes turime sutelkti pastangas, kad padėtume Ukrainai suremontuoti arba rasti tokios rusiškos ar sovietinės karinės technikos, kurią ji jau naudojo. Jeigu mes jiems nusiųstume britiškų tankų, tai neduotų reikiamų rezultatų”, – teigė B.Uolasas.
Jis taip pat informavo, kad nešiojamieji zenitinių raketų kompleksai „Starstreak”, kuriuos Londonas žadėjo perduoti Kijevui, jau parengti naudoti Ukrainoje.
Anksčiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) pareiškė abejojąs, ar Jungtinei Karalystei pavyks nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų atsiliepiant į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio prašymą.
„Jis (Zelenskis) kreipėsi dėl tankų ir lėktuvų. Tam yra priežastis: prezidentas Zelenskis mėgina palengvinti padėtį Mariupolyje ir padėti tūkstančiams Ukrainos karių šiame mieste, todėl jam reikalinga ginkluotė. Mes pažiūrėsime, ką galime padaryti. Turiu pasakyti, kad logistikos požiūriu tai labai sunki užduotis”, – akcentavo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas.
Rusijos agresijos Ukrainoje kronika ir Vakarų atsakas
• Ukrainos Mariupolio uostamiestis yra ant humanitarinės krizės slenksčio ir turi būti visiškai evakuotas, vakar sakė miesto meras Vadymas Boičenka. Pasak jo, mieste šiuo metu įstrigę apie 160 tūkst. civilių, jie neturi elektros tiekimo. Meras pridūrė, kad žmonių evakuacijai paruošti 26 autobusai, tačiau Rusijos pajėgos nesutinka užtikrinti jų saugaus judėjimo. Vietos gyventojams desperatiškai stinga vandens, maisto ir vaistų.
• Dėl Rusijos sukelto karo iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių, remdamasis Jungtinių Tautų duomenimis, praneša portalas „Sky News”. Anot JT, dar 6,5 mln. ukrainiečių yra perkelti šalies viduje, o 13 mln. žmonių yra įstrigę karo veiksmų zonose ir negali iš ten išvykti. Vakar Ukraina pranešė, kad „šiandien nebus atidaryta nė vieno humanitarinio koridoriaus, gavus informacijos apie galimas Rusijos provokacijas”.
• Nuo vakar moksleiviai Ukrainos sostinėje Kijeve galės vėl dalyvauti pamokose – pradedama organizuoti nuotolinį švietimą. Apie mokyklų atidarymą sekmadienį pranešė miesto meras Vitalijus Kličko. Jis nurodė, kad pamokos bus „labiau pritaikytos prie dabartinių sąlygų, naudojant kitokias švietimo platformas”. „Svarbi šiandienos užduotis – leisti miestui gyventi ir dirbti net ir sudėtingomis karo padėties sąlygomis”, – socialiniame tinkle „Telegram” parašė V.Kličko. – Jie bando mus įbauginti. Tai nesuveiks!”
• Ukrainoje vis dar vykstant karui, Vokietijos Bavarijos statybų ministras Christianas Bernreiteris agituoja už daugiau investicijų į požemines erdves, kurios galėtų būti panaudotos ir kaip prieglobstis konflikto atveju. „Kadaise buvo skiriamos nemažos subsidijos požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms, kurios galėjo tikti ir kaip saugios patalpos konflikto atveju. Dabar tai turi būti vėl intensyviai aptariama”, – vakar sakė konservatorių politikas. Pasak jo, Bavarijos žemėje šiuo metu yra 150 tokių prieglobsčių. Maždaug 300 kitų nuo 2007 m. perdarytos kitoms reikmėms, sakė jis, ir dabar neaišku, ar jos vėl galėtų pavirsti saugiais bunkeriais, jei prireiktų.
• Rusijos sveikatos ministras Michailas Muraška vakar dar kartą paragino žmones nepirkti papildomų vaistų atsargų, kai daugelis baiminasi, kad dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl jos karinės operacijos Ukrainoje, jų pritrūks ir padidės kainos. M.Muraška sakė, kad, stebint vaistines, nustatyta, jog „trūksta kai kurių vaistų”, jis tai siejo su panišku pirkimu. Kai kurių vaistų, tokių kaip vaistai nuo traukulių ir skydliaukės, pardavimas kovo pirmąją savaitę išaugo 10 kartų, rusams vasario 24 d. pradėjus karinę operaciją. Nuo kovo vidurio vaistinėse įsigyti užsienyje pagamintų priešuždegiminių vaistų vaikams, taip pat higieninių rankšluosčių beveik nebeįmanoma. Kai kuriose internetinėse parduotuvėse šių prekių kainos buvo 10 kartų didesnės nei vasario viduryje.
• G7 šalių atsisakymas už rusiškas dujas mokėti rubliais, anot Rusijos parlamentaro Ivano Abramovo, reikš dujų tiekimo sustabdymą, praneša agentūra „Reuters”, kuri remiasi rusų agentūra „RIA Novosti”.
• Danijos alaus gamintoja „Carlsberg” pranešė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos, vienos iš pagrindinių savo rinkų, kurioje turi 8400 darbuotojų. Kiek anksčiau apie pasitraukimą paskelbė ir Nyderlandų alaus darykla „Heineken”.
Šaltinis: respublika.lt
