Daugeliui darbuotojų atrodo, kad stabilus ar augantis atlyginimas savaime reiškia ir didesnę būsimą pensiją, tačiau realybėje situacija gali būti visai kitokia. Kai kuriais atvejais, net ir uždirbdamas tiek pat arba šiek tiek daugiau nei anksčiau, žmogus per metus sukaupia mažiau apskaitos vienetų, nuo kurių priklauso galutinis pensijos dydis.
Taip nutinka todėl, kad jis priklauso ne tik nuo paties darbuotojo gaunamo atlyginimo, bet ir nuo to, koks jis yra palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu visoje šalyje.
Paprastai tariant, jeigu darbuotojo alga auga lėčiau nei kasmet „Sodros“ biudžete tvirtinamas vidutinis šalies darbo užmokestis (VDU), tuomet, net uždirbdamas tiek pat, jis „užsidirba“ mažiau pensijos.
Dėl to vienodą algą uždirbančio ir vienodas įmokas mokančio žmogaus skirtingais metais sukauptų apskaitos vienetų kiekis gali skirtis ir kone dešimtadaliu ar dar daugiau.
Taigi kodėl dalis gyventojų, nors jų alga nemažėja, iš tiesų „užsidirba“ mažesnę pensiją?
Į pajamas įskaičiuoja ne tik atlyginimą
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič paaiškino, kad VDU, taikomas apdraustųjų asmenų 2026 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, yra 2 312,15 euro. Tuo metu 2025 metais šis dydis buvo 2 108,88 euro.
Tai reiškia, kad per metus šis dydis padidėjo 203,27 eurais.
Jei žmogus 2025 m. uždirbo 2 000 eurų, o VDU, naudojamas apskaitos vienetams skaičiuoti, buvo 2 108,88 euro, tai jis per metus sukaupė 0,95 apskaitos vieneto (2 000 / 2 108,88).
Tuo metu jei šio gyventojo alga 2026 m. išliko tokia pati kaip ir prieš metus, o VDU, naudojamas apskaitos vienetams skaičiuoti pakilo iki 2 312,15 euro, tai jis per metus sukaups 0,86 apskaitos vieneto (2 000 / 2 312,15).
Visgi, anot M. Kozič, svarbu atkreipti dėmesį, kad apskaičiuojant pensijų apskaitos vienetus vertinamas ne tik darbo užmokestis, bet visos žmogaus draudžiamosios pajamos – tai yra pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
„Tai gali būti ne tik alga, bet ir, pavyzdžiui, ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos“, – paaiškino „Sodros“ atstovė.
Todėl, pasak jos, vien tik darbo užmokesčio pokytis ne visada tiksliai parodo, kiek pensijų apskaitos vienetų žmogus įgis per metus.
„Pavyzdžiui, jei žmogus dirbo tik dalį metų ir jo darbo pajamos nesiekė metinio VDU, jis tuo pačiu laikotarpiu galėjo gauti kitų draudžiamųjų pajamų – tarkime, vaiko priežiūros išmoką – ir dėl to jo bendros draudžiamosios pajamos galėjo būti didesnės“, – pridėjo specialistė.
M. Kozič paaiškino, kad „Sodra“ nėra atlikusi išsamios analizės, todėl negali įvardyti, kokiai daliai apdraustųjų per pastaruosius metus visos jų gaunamos draudžiamosios pajamos augo lėčiau nei pensijų apskaitos vienetams apskaičiuoti naudojamas VDU.
Paaiškino, kodėl tokia sistema – teisinga
Ekonomistas Romas Lazutka neslėpė, kad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokia sistema – neteisinga. Tačiau jis paaiškino, kad taip nėra, nes padidėjus VDU yra indeksuojama ir apskaitos vieneto vertė.
Paprastai tariant, jei padidėja VDU, taikomas apdraustųjų asmenų 2026 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, atitinkamai yra padidinama ir apskaitos vieneto vertė.
Pavyzdžiui, šiuo metu apskaitos vieneto vertė siekia 8,11 euro, tuo metu praėjusiais metais ji buvo 7,16 euro.
„Jei žmogaus atlygis tampa mažesnis nei VDU, tada jis sukaupia nepilną vienetą. Bet kai tas vidurkis pakyla, pakyla ir vieneto vertė, nes apskaitos vienetai yra indeksuojami pagal tai, kaip kyla atlygis. Tada toks žmogus, kuris uždirba tiek pat už tuos metus gaus nepilną vienetą, bet kadangi vieneto vertė pakils, jis vis tiek už tuos metus sukaups didesnę pensijos dalį“, – aiškino R. Lazutka.
Visgi ekonomistas neslepia, kad ateityje galime susidurti ir su visai kitokiu scenarijumi.
Pasak jo, apskaitos vieneto indeksavimo metu yra atsižvelgiama į VDU ir darbuotojų skaičiaus sandaugą. Dėl to kažkuriam iš rodiklių smarkiai sumažėjus apskaitos vieneto vertės indeksavimas gali būti nevykdomas.
„Teoriškai gali būti taip, kad jei smarkiai sumažėtų darbuotojų skaičius, net algų augimas jo nekompensuotų ir „Sodros“ pajamos sumažėtų. Kai jos mažėja tada nebeindeksuoja ir apskaitos vieneto vertės. Čia yra indeksavimo spąstai. Pensijos gali pradėti nebeaugti, jei darbuotojų skaičius smarkiai mažės. Tai reiškia, kad tokiu atveju pensijos atsiliktų nuo algų augimo“, – paaiškino R. Lazutka.
Kodėl apskaitos vienetai tokie svarbūs?
„Sodra“ primena, kad pensijos Lietuvoje susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir individualiosios.
Norint Lietuvoje išeiti į pensiją ir gauti bendrąją jos dalį, reikia sukaupti minimalųjį darbo stažą.
Šiuo metu minimalus stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje siekia 15 metų. Jis garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį (nuo 2024 m. bazinis pensijos dydis), kuri nuo 2026 m. yra 327,91 euro.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris pasiekęs pensinį amžių gaus šią sumą tik tada, jei turės sukaupęs 15 metų darbo stažą.
„Sodra“ paaiškino, kad vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų (MMA).
Tai reiškia, kad sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga mažesnė dalis stažo. Pabrėžiama, kad per vienus metus negalima įgyti daugiau nei vienerius stažo metus.
Tuo metu individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis.
Kaip apskaičiuoti, kokią pensiją gausite?
„Sodra“ paaiškino, kaip apskaičiuoti galutinį savo pensijos dydį.
Skaičiuojant pensijos dydį svarbu žinoti ne tik kokio dydžio yra bendroji pensijos dalis, bet ir kokia yra vieno apskaitos vieneto taško vertė.
Šiuo metu ji siekia 8,11 euro.
Tai reiškia, kad jei gyventojas sukaupė 16 metų stažą bei 10 apskaitos vienetų taškų, jam priklausys 409,01 euro pensija (327,91 + 8,11 x 10).
Tuo metu jei asmuo 34,5 metus stažo bei 38 taškus, jam priklausys 636,09 euro pensija (327,91 + 8,11 x 38).
Jei gyventojas sukaupė 42 metus darbo stažo bei 38 taškus, jo pensija sieks 707,37 euro ((42 / 34,5 x 327,91) + 8,11 x 38).
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 635,7 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 745 eurai. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 804 eurai, o jo nesukaupus – 471 euras.
Pensijos nepadengia net būtiniausių išlaidų
Iš 25 ES valstybių, apie kurias buvo surinkti duomenys, net 11-oje pensijos nepadengia pagrindinių pragyvenimo išlaidų.
Tiesa, svarbu pabrėžti, kad į pagrindines pragyvenimo išlaidas nėra įskaičiuojama būsto nuoma. Jei nuoma būtų įskaičiuojama į pagrindines išlaidas, tokių valstybių skaičius, greičiausiai būtų kur kas didesnis.
„Moorepay“ duomenys rodo, kad ES pragyvenimo išlaidų ir pensijų santykis svyruoja nuo 58 proc. iki 225 proc.
58 proc. pragyvenimo išlaidų pensijos sudaro Kipre. Paprastai tariant, čia gyvenančiųjų pensininkų pensijos padengia tik kiek daugiau nei pusę jų išlaidų.
Tuo metu Liuksemburge šis rodiklis siekia 225 proc. Pavyzdžiui, Liuksemburge vidutinė valstybinė pensija per metus yra 28 790 eurų, o pragyvenimo išlaidos – 12 791 euras.
Iš vidutinės pensijos atėmus vidutines išlaidas, matyti, kad lieka 15 989 eurų perteklius. Tai rodo, kad pensija Liuksemburge yra daugiau nei dvigubai didesnė už pragyvenimo išlaidas.
Pensijos taip pat daugiau nei dvigubai pragyvenimo išlaidas viršija Italijoje (210 proc.) ir Suomijoje (208 proc.). Ispanija (199 proc.) ir Danija (189 proc.) taip pat artimos šiam lygiui.
Tačiau daugelyje šalių padėtis nėra gera – kai kuriais atvejais pensijos sudaro mažiau nei 70 proc. pragyvenimo išlaidų.
Taip yra, pavyzdžiui, Latvijoje, kur pensijos padengia tik 65 proc. pragyvenimo išlaidų.
Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose pensijų neužtenka visoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Vidutinė lietuviška pensija sudaro apie 85 proc. pragyvenimo išlaidų.
Šaltinis: TV3.LT
