Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad gynybai numatytas biudžetas yra toks, „su kuriuo galima važiuoti“, kad nesustotų svarbūs darbai. Pavyzdžiui, toks biudžetas leidžia laikytis plano dėl kariuomenės divizijos vystymo iki 2030 metų.
Premjerė Inga Ruginienė anksčiau sakė, kad kitais metais gynybai biudžete bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tai sudaro 4,790 milijardus eurų absoliučiais skaičiais.
Premjerė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir dvigubos paskirties projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams. Tai paskatino dalies politikų ir verslo atstovų nerimą, kad gynybos finansavimas yra dirbtinai pučiamas, o kariuomenės plėtrai pinigų neužteks.
Trečiadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė sakė, kad šiuo metu visi gynybai numatyti 5,38 proc. BVP bus skirti išskirtinai krašto apsaugos biudžetui.
„Viskas skirta krašto apsaugos biudžetui. (…) Šiuo metu šis biudžetas yra krašto apsaugos sistemos biudžetas. (…) [Biudžetas] iš esmės atitinka projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai (VGT) sausio mėnesį, kur yra sudėti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki brigados“, – teigė D. Šakalienė.
Lietuvos kariuomenė | E. Blažio / LRT nuotr.
Pasak ministrės, 5,38 proc. BVP bus tiesiogiai skiriama gynybai: „Tai nėra kažkokia suma, iš kurios vėliau spėliosime, kam ji skirta.“
D. Šakalienė taip pat pabrėžė, kad nebuvo diskusijų dėl mažesnio finansavimo gynybai nei 5 proc. BVP.
„Nevyko diskusija dėl 5 proc., nežinau, iš kur buvo paleista antis apie 4,5 proc. (…) Ne, premjerė nekėlė grėsmės mūsų 5 proc. įsipareigojimui“, – teigė ministrė.
„[Šis biudžetas] iš esmės leidžia patenkinti tą poreikį be apčiuopiamos žalos judėti toliau su visais svarbiausiais projektais“, – kartojo D. Šakalienė.
Ministrė pastebėjo, kad gynybai skirtas biudžetas atitinka tą projekciją, kuri dar sausio mėnesį buvo pateikta VGT.
Dovilė Šakalienė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Iš principo biudžetas toks, su kuriuo galima važiuoti. Mūsų komandos tikslas buvo, kad nestotų kritiškai svarbūs gynybos darbai“, – akcentavo D. Šakalienė.
Tiesa, krašto apsaugos ministrė pridūrė, kad koalicijoje dėl krašto apsaugos finansavimo gali kilti aštrių diskusijų.
„Nevyniokime į vatą, galiu labai tiesiai pasakyti – po to, kai keturis ar penkis mėnesius buvo kvestionuojamas kiekvienas daromas žingsnis, sąmokslo teorijų, švelniai tariant, nevyniokime į vatą, netrūko dėl visų įsigijimų, dėl visų darbų, kurie buvo daromi krašto apsaugos sistemoje.
Pakankamai neblogą ginklų arsenalą turi tie koalicijos nariai, kurie galbūt nėra tokie labai jau dideli gerbėjai krašto apsaugos, kariuomenės ir mūsų gynybos. Matyt, tas procesas nebus lengvas“, – įspėjo D. Šakalienė.
Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad Lietuva būtinai privalo iki 2030 metų išvystyti lietuviškos divizijos operacinius pajėgumus, todėl kelerius metus šaliai reikės gynybai skirti ne mažiau nei 5– 6 proc. BVP.
Šaltinis: lrt.lt
