Nuo birželio 1-osios už gimusį vaiką skiriama vienkartinė išmoka didės iki 1,036 tūkst. eurų – valdžia tikisi, kad tai taps bent mažu postūmiu šeimoms ir demografijai. Kartu žadama plėsti paramos paketą: kasmet augantys vaiko pinigai, palaipsniui plečiamas nemokamas maitinimas mokyklose, subsidija auklei, o socialinė parama ir šildymo kompensacijos bus „taiklinamos“ pagal atnaujintus normatyvus, kad pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia. Ar to pakaks?
Apie tai, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Gimus vaikui, nuo šių metų birželio 1 dienos vienkartinė išmoka padidės iki 1,036 tūkst. eurų. Ar tokios priemonės iš tiesų padės padidinti gimstamumą ir pakeisti demografinę situaciją?
J. Zailskienė: Šeimos politika yra labai svarbi, tai akcentuojame ir savo programoje. Išmokos padidinimas rodo, kad valstybei labai svarbu, jog gimtų vaikai ir liktų Lietuvoje. 1,036 tūkst. eur. yra ženkli suma, skirta pirminiam pasiruošimui, kurio gimus vaikui tikrai reikia daug.
Taip pat yra kitos priemonės, pavyzdžiui, vaiko pinigai, kurie kasmet didėja, nemokamas maitinimas pirmokams ir antrokams. Nuo 2027 metų planuojame nemokamą maitinimą trečiokams, o nuo 2028 metų – ketvirtokams.
Be to, jau antri metai yra galimybė samdyti auklę, jei tėvai nusprendžia anksčiau grįžti į darbą. Valstybė tam skiria subsidiją, siekiančią apie 385 eur. per mėnesį.
Ar planuojate dar kokių nors žingsnių dėl vaiko pinigų ar maitinimo?
J. Zailskienė: Vaiko pinigai kasmet didinami atsižvelgiant į bazinį dydį. 2025 metų pabaigoje pakeitėme skaičiavimo tvarką, kad bazinis dydis priklausytų ne tik nuo infliacijos, bet ir nuo vidutinio atlyginimo pokyčio.
Nuo to bazinio dydžio priklauso labai daug kas: vaiko pinigai, tikslinės kompensacijos ir kita parama. Visos šios priemonės, įskaitant šildymo kompensacijas, lieka galioti. Nuo birželio mėnesio įsigalios taiklesnė socialinė parama, atsižvelgiant į šiuolaikines realijas, nes kai kurie normatyvai nebuvo keisti daugiau nei 10 metų.
Gyventojai, pamatę sąskaitas už gruodį ir žinodami, kad sausis buvo rekordiškai šaltas, baiminasi būsimų sąskaitų. Ar gaunate daug prašymų dėl šildymo kompensacijų?
J. Zailskienė: Pagal naujausius duomenis, prašymų gauta maždaug 4 proc. mažiau negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Nors kainos kyla, žmonių pajamos taip pat didėja: auga atlyginimai, minimali alga.
Natūralu, kad kai pajamos padidėja, gyventojai pamažu traukiasi iš skurdo ribos ir jiems tam tikrose srityse valstybės paramos nebereikia. Bet kuriuo atveju, sąskaitos bus šiek tiek didesnės dėl šaltos žiemos, bet valstybė skyrė tam didelę sumą pinigų, tad visi, kam priklauso, kompensacijas gaus.
Dėl šildymo kompensacijų tvarkos – ar dabar bus vertinamas ir gyventojų turtas? Ar gali būti, kad prašymų mažiau būtent dėl to, jog žmonės supranta, kad jų turtas viršija normas?
J. Zailskienė: Turtas vertinamas jau ne pirmus metus. Natūralu, kad jeigu žmogus banko sąskaitoje turi didelę sumą pinigų ar kitokio turto, kuris lemia jo gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, nuomojamą žemę, prašyti paramos iš valstybės nėra visai teisinga, tačiau nuo liepos 1 dienos šiek tiek keisis normatyvai.
Pavyzdžiui, jeigu dabar vienišam asmeniui skiriamas tam tikras kvadratinių metrų skaičius, tarkime, 30, tai po pakeitimo bus 60. Tai reiškia, kad vienišas žmogus, gyvenantis šiek tiek didesniame bute, neprivalės paskutiniais gyvenimo metais kraustytis kitur. Socialinė parama taps taiklesnė ir pasieks tuos, kam jos labiausiai reikia – pinigų tam tikrai bus.
Ar galėtumėte papasakoti plačiau apie „Naujos kartos Lietuva“ planą, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat gauna lėšų iš Europos Komisijos. Kam jos bus skirtos ir kokią sumą gausime?
J. Zailskienė: Finansų ministras pasirašė susitarimą ir Lietuvai bus pervestas pirmasis mlrd. eurų, o vėliau jų bus dar daugiau. Mūsų ministerijos srityje lėšos daugiausia bus skirtos užimtumui didinti ir skatinti.
Tai susiję su ekonomikos tvarumu, naujų darbo vietų kūrimu ir darbuotojų išlaikymu, kad nekiltų jų trūkumo. Tai bus pagrindinis mūsų laukas, neskaitant kitų smulkesnių projektų. Daugiausia priemonių numatyta ekonomikos, energetikos ir švietimo srityse, pavyzdžiui, saulės energijos panaudojimas ir kiti dalykai.
Užsiminėte apie skurdą – ar Lietuvoje situacija gerėja, ar mes judame į priekį?
J. Zailskienė: Turime paskutinius 2023 metų duomenis – jie rodo, kad lyginant su Europos Sąjunga vis dar esame pakankamai žemai. Blogiausias rodiklis yra pajamų nelygybė: skirtumas tarp 20 proc. turtingiausiai ir 20 proc. skurdžiausiai gyvenančiųjų Lietuvoje yra 5,6 karto, kai Europos vidurkis yra apie 3.
Mes judame ta linkme ir tikimės, kad visos priemonės – pensijų didinimas, minimalios algos kėlimas, vaiko pinigai – padės pagerinti šiuos rodiklius.
Kalbant apie pajamų nelygybę, ar yra ryškus skirtumas tarp regionų ir didžiųjų miestų?
J. Zailskienė: Taip, skirtumas yra, todėl jį reikia mažinti. Kai kurios priemonės, pavyzdžiui, būsto paramos skatinimas, yra labiau skirtos regionams, kad jų nepamirštume.
Šaltinis: tv3.lt
