Europos lyderiams nepavyksta perteikti šios žinios, kad karas su Rusija yra realus, o jo išvengti galima tik didinat pasirengimą galimam konfliktui ir leidžiant daugiau pinigų ginklams.
Europos Sąjungos (ES) ir NATO raginimai didinti karines išlaidas nelabai įtikina visuomenes: ES piliečiai iš dešimties investicinių prioritetų gynybai skiria tik žemą septintą vietą, rašo „Euronews“.
Neseniai atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad ES piliečiai nėra linkę leisti pinigų gynybai, nepaisydami vis dažnėjančių NATO ir ES perspėjimų apie būsimų konfliktų riziką.
Mažiau nei vienas iš keturių žmonių (23 proc.) nori, kad ES naudotų savo lėšas kariniams tikslams.
Naujausioje Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ ir Vokietijos Kylio instituto ataskaitoje teigiama, kad, remiantis NATO teiginiais, Maskva gali būti pasiruošusi pulti Aljanso teritoriją per ateinančius trejus ar dešimt metų.
Tačiau gynybos pajėgumai ir infrastruktūra „Eurobarometro“ apklausoje užima tik septintą vietą iš 10 siūlomų investicijų sričių. Be to, atrodo, kad viešoji nuomonė ES labai susiskaldžiusi.
Parama didesnėms gynybos išlaidoms yra didžiausia tarp artimų Rusijos kaimynių: 50 proc. Estijoje ir 46 proc. Suomijoje bei Lietuvoje.
Kuo šalis toliau nuo Rusijos, tuo pritarimas leisti pinigus gynybai mažesnis: Italijoje 12 proc., Bulgarijoje 13 proc., Ispanijoje 17 proc., Airijoje 15 proc., Slovėnijoje ir Vengrijoje 14 proc.
Briuselio saugumo, diplomatijos ir strategijos centro (CSDS) gynybos vadovas Danielis Fiottas aiškina, kodėl lyderiams nepavyksta perduoti žinutės, kad ginkluotis, siekiant išvengti karo, būtina.
„Neįmanoma įtikinti Vakarų ir Pietų Europos gyventojų, kad Rusijos kariuomenė netrukus išsilaipins jų sostinėse; tačiau žinome, kad daugelyje Rytų ir Vidurio Europos valstybių, esančių priešakinėse linijose, piliečiai būtent to ir bijo. Žinutės atskiroms šalims turi būti pritaikytos individualiai. Šiuo metu per daug lyderių naudoja gąsdinimo taktiką, o tai neveikia“, – teigė ekspertas.
Pasak jo, paramos gynybos išlaidų didinimui nestiprina ir dabartiniai pasauliniai ekonominiai neramumai.
„Aš tvirtai palaikau didesnes gynybos išlaidas Europoje, tačiau man neaišku, kaip NATO 5 proc. išlaidų tikslas gali būti pasiektas tokiomis aplinkybėmis, kai JAV taiko tarifus ES ir kai pasaulio ekonomika stringa. Nors tai trumparegiška nuomonė, daugelis Europos piliečių nenorės daugiau išleisti gynybai, nes savaime bijo, kad nukentės kitos viešosios paslaugos“, – pastebėjo D. Fiottas.
Europiečiams už gynybą daug svarbesnės atrodo tokios sritys kaip sveikatos apsauga ir švietimas (49 proc.), po jų eina klimato politika ir aplinkos apsauga (38 proc.).
Danija yra labiausiai klimato kaita susirūpinusi šalis – 58 proc. jos gyventojų šį prioritetą laiko svarbiausiu, po jos eina Malta (56 proc.) ir Italija (46 proc.).
Darbo vietų kūrimas yra trečia pagal svarbą problema (31 proc.) visame bloke, ypač Rumunijoje, Graikijoje ir Lietuvoje.
Po šių sričių eina būstas (27 proc.), kuris yra ypač problemiškas Vidurio Europoje, nes Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje 35 proc. gyventojų norėtų, kad ES skirtų lėšų šiam segmentui. Didesnį prioritetą būstui skyrė tik Malta (40 proc.).
Turizmas ir kultūros paveldas sulaukė mažiausiai paramos – kad šioms sritims reikėtų skirti daugiausia investicijų, pareiškė tik 12 proc. europiečių.
Šaltinis: ALFA.LT
