G. Landsbergis antrina JAV prezidentui Joe Bidenui: Putinas neturi likti valdžioje

Naujienos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antrina JAV prezidentui Joe Bidenui ir teigia, kad teroristinis Rusijos prezidentas negali likti valdžioje.

Dar šeštadienį Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad V. Putinas yra skerdikas ir negali likti valdžioje.

G. Landsbergis sako palaikantis J. Bideno poziciją.

„Putinas neturi likti valdžioje. Tolimesnis paaiškinimas yra susijęs su tuo, ar bus dedamos aktyvios priemonės valdžios pakeitimui. Intervencijų Vakarų valstybės neplanuoja, manau, kad šiandien didžiausią darbą Putino pakeitimui daro Ukraina, mūsų pagalba reikalinga būtent tam, kad Putinas valdžioje užsibūtų kuo trumpiau“, – svarstė G. Landsbergis.

Landsbergis: kol ideologija nebus žlugusi, tol kels pavojų

Antradienį užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Rusija esą atsisako dviejų reikalavimų iš Ukrainos. Skelbiama, kad Rusija atsisako „denacifikacijos“ ir „demilitarizacijos“ reikalavimų, o Ukrainos įstojimo į ES galimybė nebėra atmetama.

G. Landsbergis primena, kad dar pirmadienį buvo pasirodžiusios žinios apie bandytus nunuodyti Ukrainiečių delegacijos narius. Todėl žinių apie galimą Rusijos atsitraukimą ministras nevertintų kaip nuoširdaus noro derėtis.

„Manau, kad derybos prasideda tada, kai agresorius pripažįsta, kad pralaimi. Tada galima derėtis. Pirmiausia turime įsivardinti, kas dalyvauja derybose. Tai yra Ukrainos derybos, jie turi nustatyti parametrus, sekmės kriterijus. Vakarų spaudimas deryboms iš principo yra nereikalingas dalykas“, – sako G. Landsbergis.

Jis pabrėžia, kad Rusijos režimas yra blogio sistema, turinti teroru grįstą ideologiją, skirtą okupuoti aplinkines teritorijas.

„Kol ši ideologija nebus žlugusi, nebus panaikinta, tol ta valstybė kels pavojų. Tai reiškia, kad net jeigu derybos vyktų, pasibaigtų susitarimu, tai reiškia, kad kaimynams pavojus grėstų toliau“, – teigė G. Landsbergis.

Reaguojant į naują realybę, būtina užpildyti NATO saugumo spragas

Reaguodama į pasikeitusią geopolitinę situaciją, NATO turi užpildyti saugumo spragas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Antradienį Lietuvoje minint 18-ąsias narystės šiame gynybos aljanse metines Gabrielius Landsbergis teigė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, Aljanso reikšmė Lietuvoje juntama kur kas labiau nei anksčiau.

„Dabar pagrindinis klausimas yra tai, kad NATO neliktų saugumo spragų. Dėl to, kad susiduriame su agresyviais režimais, mes iš esmės ne dėl savo veiksmų, kokių nors savo poelgių esame grąžinami į Šaltojo karo laikus, kai yra akivaizdi takoskyra – tiek ideologinė takoskyra, tiek politinė, tiek karinė takoskyra“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.

„Reaguodami į tą naują realybę turime būti užtvirtinę, kad jokių saugumo spragų nelieka, dėl to prašome, jog NATO partneriai su mūsų pagalba taip pat, sprendimais, kuriuos priėmė Lietuvos Vyriausybė, užtikrintų, kad bet kas, kas bandytų savo sėkmę prie NATO sienų gautų atsaką iš karto“, – tvirtino jis.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą ir savo karius dislokavus Baltarusijoje, Lietuva siekia, kad sąjungininkai dislokuotų Lietuvoje oro gynybos sistemas ir atsiųstų daugiau karių.

NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną.

FT: Rusija atsisako dviejų reikalavimų iš Ukrainos

Britų leidinys „Financial Times“, remiantis net keturiais šaltiniais, paskelbė galimo Rusijos ir Ukrainos derybų turinį. Teigiama, kad Rusija atsisako savo ankstesnių „denacifikacijos“ ir „demilitarizacijos“ reikalavimų. Antradienį Turkijoje prasidėsiančiose derybose rusų derybinė grupė tariamai atsisako „denacifikacijos“, „demilitarizacijos“ ir rusų kalbos specialaus statuso Ukrainoje įstatymuose.

Iš Ukrainos vis dar yra reikalaujama atsisakyti narystės NATO, o taip pat branduolinio ginklo kūrimo programų ar užsienio šalių karinių bazių kūrimo. Ukraina taip pat turėtų gauti saugumo garantijas iš 11 šalių: Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Kinijos, Italijos, Lenkijos, Izraelio ir Turkijos.

Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą galimybė nėra atmetama. Sudėtingiausia situacija – Krymo ir Donbaso statusas, rašoma „Financial Times“. Šis klausimas gali būti atidėtas iki asmeninio V. Putino ir V. Zelenskio susitikimo. Ukraina nėra pasirengusi pripažinti savo sienų susitraukimo, tačiau gali būti, kad bus bandoma situaciją išspręsti „pažadu nebandyti jėga atsiimti pusiasalį ir rytinius regionus“.

Leidinio kalbintų šaltinių teigimu, Ukraina ir Vakarai skeptiškai vertina tikruosius V. Putino ketinimus, manydami, kad šis gali panaudoti derybas kaip „dūmų uždangą“, siekdamas papildyti savo karines pajėgas ir planuodamas naują puolimą.

Bidenas pavadino Putiną skerdiku

JAV prezidentas J. Bidenas savaitgalį pareiškė, kad Rusijos prezidentas yra „skerdikas“ ir „šis žmogus negali likti valdžioje.“

Vėliau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) bandė švelninti pareiškimą, pabrėždamas jog Vašingtonas nesiekia nuversti Rusijos vadovo, nors griežtai smerkia Maskvos invaziją į Ukrainą.

Į pareiškimą sureagavo ir Prancūzijos, Vokietijos lyderiai, ragindami neeskaluoti situacijos ir akcentuodami, kad režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas. Savo ruožtu Kremlius JAV lyderio teiginius pavadino keliančiais nerimą.

Vis dėlto pats J. Bidenas pirmadienį pareiškė savo žodžių neišsižadantis, tačiau teigė, kad išreiškė „asmeninį moralinį pasipiktinimą“.

G. Landsbergio teigimu, didžiausią darbą „Putino pakeitimui daro Ukraina“, nuožmiai kovodama su jo neteisėta invazija.

Rusija karą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną. Vakarų šalys Kremliui įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!