G. Landsbergis mano, kad sankcijos Rusijai turi galioti tol, kol ji pasikeis

Žinios

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad visos sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tokios, kokios yra dabar, tol, kol Rusija bus tokia, kokia yra šiandien. Ministro teigimu, tikėtina, kad gali būti priimtas sprendimas Rusijos laivams uždaryti visus Europos uostus.

„Aš manau, kad sankcijos tokios, kokios yra taikomos dabar, turi galioti tol, kol apskritai Rusija yra tokia, kokia yra šiandien“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Ministras taip pat ragina sprendimus dėl uostų uždarymo Rusijos laivams daryti koordinuotai.

„Aš raginu, kad vis dėlto sprendimai būtų priimami bendrai. Ir lygiai taip pat, kaip aną kartą pasisakiau, kad sprendimai būtų priimami bent jau suderinus tarp Baltijos valstybių. Dėl to, kad vienai valstybei uždarant, tai nebūtinai reiškia, kad ta kita valstybė patiria žalą tokią, kokią mes norėtume, kad ji patirtų“, – pabrėžė G. Landsbergis.

„Dėl to šiandien kaip tik kalbėjau su Baltijos valstybių ministrais, jie taip pat rengia sprendimus, taip pat kreipiamės į Europos Komisiją“, – pažymėjo ministras.

G. Landsbergio teigimu, tikėtina, kad gali būti priimtas ir bendras valstybių sprendimas Rusijos laivams uždaryti visos Europos uostus.

Aš manau, kad sankcijos tokios, kokios yra taikomos dabar, turi galioti tol, kol apskritai Rusija yra tokia, kokia yra šiandien.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Susisiekimo ministerijos pasiūlymą neįleisti jokių laivų į Klaipėdos uostą su Rusijos vėliava ar kitaip siejamais su Maskva. Šiems laivams nebūtų leidžiama nei įplaukti, nei naudotis uosto paslaugomis.

ELTA primena, kad pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos centriniam bankui ir aviacijai.

Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, bankų veiklos apribojimai apima draudimą vykdyti sandorius su šia Rusijos finansų institucija.

Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat bus įšaldytas visas banko turtas ES.

Vos prasidėjus valiutų prekybai pirmadienį, Rusijos valiutos vertė nukrito iki istorinių žemumų – 100,96 rublio už JAV dolerį, lyginant su 83,5 rublio trečiadienį – dieną prieš Maskvos sprendimą pradėti karinę agresiją Ukrainoje. Rublio kaina euro atžvilgiu nukrito iki 113,52, lyginant su 93,5 iki karinės invazijos.

Reaguojant į staigų valiutos vertės kritimą, Rusijos centrinis bankas pirmadienį paskelbė didinąs bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc.

Centrinis bankas pirmadienio rytą taip pat paskelbė apie privalomą priemonę Rusijoje įsikūrusioms įmonėms, iš eksporto uždirbančioms užsienio valiutą, parduoti 80 proc. valiutos iš savo pajamų.

Dar nesvarstoma galimybė nutraukti diplomatinius santykius

Kremliui tęsiant tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinę agresiją prieš Ukrainą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad kol kas dar nesvarstoma galimybė nutraukti diplomatinius santykius su Rusija ir Baltarusija.

„Tokio svarstymo dabar ant stalo nėra“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Turime kelti klausimą dėl humanitarinio koridoriaus

G. Landsbergis sako, kad Ukrainoje turėtų atsirasti humanitarinis koridorius iš Rusijos okupuotų teritorijų norintiems pasitraukti civiliams gyventojams.

„Mes turime kelti klausimą apie humanitarinį koridorių Ukrainos viduje iš dabar Rusijos okupantų kontroliuojamų teritorijų, kad civiliai, kurie yra bombarduojami ir nežmoniškose sąlygose, kad jiems būtų sudaryta galimybė pasitraukti iš tų teritorijų“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

Jis pridūrė, kad tokie humanitariniai koridoriai paskelbiami neskraidymo zona, tačiau tai yra „daugiašaliai sprendimai“.

„Tam reikalingas gal net ir Jungtinių Tautų pritarimas šiuo atveju“, – teigė G. Landsbergis.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sako mananti, kad karinius veiksmus vykdanti Rusija Jungtinių Tautų formatu turėtų bent „pasyviai pritarti“ galimybei nuo karo bėgantiems civiliams trauktis.

„Žmonės ten kenčia, mes nežinome jų kentėjimo masto turint minty, kad tai yra režimas, kuris viską meluoja tiek apie savo vedamą karą, tiek apie tai, kas vyksta“, – Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Procedūrų negaliu pakomentuoti, ar tai yra Saugumo Tarybos, ar galima būtų per Generalinę Asamblėją klausimą išspręsti. Bet, bet kuriuo atveju, bent jau pasyviuoju būdu turėtų būti pritarimas, žmonėms turėtų būtų leista vykti tuo koridoriumi, turėtų nebūti bandoma jiems pakenkti“, – sakė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kartu su Lenkija Baltijos šalys siekia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį „bent jau į saugų humanitarinės pagalbos į Ukrainą pristatymą“, kuriuo rūpintųsi Jungtinės Tautos.

Rusija praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje.

Maskva apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė sankcijomis Rusijai ir visokeriopa parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.

Šaltinis: kauno.diena.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!