Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu CNN teigė, kad karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai taikomos sankcijos turi apimti ir rusišką naftą. Jis teigė, kad tai, jog į sankcijų paketą įtraukiama rusiška anglis, bet ne nafta, nuvilia.
Kalbėdamas su CNN užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodyrymas Zelenskis yra teisus, keldamas klausimus dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST). Portalas LRT.lt primena, kad V. Zelenskis nuotoliniu ryšiu kreipėsi į JT ST ir kritikavo organizacijos neveiksnumą Rusijai užpuolus Ukrainą.
„Mes visi tikime, kad JT ST buvo suformuota išlaikyti taiką pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo. Dabar matome, kad būtent nuolatinė Saugumo Tarybos narė yra atsakinga žiaurumus Ukrainoje. Tai kelia klausimus, ar JT vis dar sugeba daryti tai, kam organizacija buvo sukurta“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak ministro, nėra netikėta, kad V. Zelenskis kelia klausimus dėl Saugumo Tarybos.
Kiek vėliau interviu CNN davė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Apie V. Zelenskio kalbą paklausta ministrė pirmininkė teigė, kad argumentų prieštarauti Ukrainos prezidento žodžiams, nėra.
„Ką matome šioje situacijoje, tai kad kažkas bando būti teisėju savo paties byloje. Civilizuotame pasaulyje tokiu principu nėra sekama. Rusija niekada objektyviai neįvertins to, ką pati daro ir neturi tikslo tai daryti. Jos tikslas yra pateikti situaciją visiškai priešingai, nei yra iš tiesų“, – teigė premjerė, pridurdama, kad Rusijos bandymas apversti realybę aukštyn kojomis nepadeda stiprinti nei Europos, nei pasaulio saugumo.
Portalas LRT.lt primena, kad Maskvos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia antradienį sakydamas kalbą Saugumo Taryboje atmetė kaltinimus, kad Rusijos kareiviai Ukrainoje vykdė žiaurumus, sakydamas, kad nėra jokių liudytojų įrodymų.
„Kai kalbame apie Rusijos atsitraukimą ar taikos susitarimo miražą, turime atsiminti, kad Rusija meluoja. Ji nuolat meluoja. Manau, kad vienintelis dalykas, kurį jie nori pasiekti šiuo metu, tai persigrupuoti. Mažai pasitikiu gera valia to, ką jie daro.
Dėka drąsių Ukrainos žmonių, šiaurinėje Ukrainos dalyje Rusija atsitrenkė į sieną, todėl jie bando išsilaižyti žaizdas. Bet neabejoju, kad pamatysime dar nemažai žiaurios vaizdo medžiagos“, – tvirtino I. Šimonytė.
Paklausta, ką galima su Rusija ir jos prezidentu Putinu, kad karas baigtųsi, premjerė teigė, kad daug kas priklausys nuo Vakarų pasaulio principingumo, vieningumo ir stiprybės.
„[Svarbu] kaip vieningai Vakarų pasaulis stovės dviem klausimais. Karine ir bet kokia kita parama Ukrainai, bet taip pat ir spaudimu Rusijai, taikant vis daugiau ir vis griežtesnių sankcijų. Negalima Rusijos spausti „pusiau“, nes kitas atsigavimas gali būti dar labiau brutalus“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Sankcijose turėtų atsidurti ir nafta
Šeštadienį buvo pranešta, kad Lietuva visiškai atsisako rusiškų dujų importo. Apie tokio sprendimo poveikį paklaustas G. Landsbergis CNN eteryje kalbėjo, kad tokiam sprendimui buvo ruošiamasi ir jis nebuvo priimtas per naktį.
„Galiu pasakyti, kad ruošėmės tam nuo 2014-ųjų, nes iki tol mes buvo 100 proc. priklausomi nuo rusiškų dujų. Po to mes pastatėme SGD laivą-saugyklą ir sumažinome tą priklausomybę iki 30 proc. Kai tapo aišku, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą, mes pradėjome ruoštis sprendimui, apie kurį pranešėme prieš porą dienų.
Mes ieškojome naujų sutarčių, naujų įsigijimų ir ruošėmės galimybei, kad vieną dieną, greičiausiai anksčiau nei vėliau, teks atsisakyti rusiškų dujų. <…> Tai, ką daro Rusija, nėra nauja, karas vyksta jau 6 savaites, todėl nemažai darbo [sąjungininkai] jau galėjo atlikti“, – apie atsijungimą nuo rusiškų dujų kalbėjo G. Landsbergis.
Kad iki tokio sprendimo buvo einama ne vienerius metus, CNN teigė ir premjerė I. Šimonytė. Anot jos, tai prasidėjo kone prieš 15 metų, kai „Gazprom“ pradėjo manipuliuoti kainomis. Tuomet, kaip teigė ministrė pirmininkė, Lietuva išsipirko akcijas iš „Gazprom“ ir pradėjo statyti SGD laivą-saugyklą.
„Dabar galime save pilnai aprūpinti dujomis. Žinoma, mes ir iki šiol diversifikavome savo dujų tiekimą, bet dabar nutarėme, kad atsisakysime tos dalies dujų, kurią gavome iš „Gazprom“, – kalbėjo premjerė.
Pasak G. Landsbergio, suprantama, kad dujų klausimas daugeliui Europos šalių yra vienas sudėtingiausių. Visgi kitokia situacija, anot ministro, yra kalbant apie naftą.
„Nafta yra lengviau pakeičiama, yra daugiau ją gaminančių šalių, ją lengviau transportuoti ir pakeisti rusišką naftą yra paprasčiau. Trumpuoju laikotarpiu tai galima padaryti. Todėl dabar, kai girdžiu pasiūlymus, esu nusivylęs, kad į juos nėra įtraukta nafta.
Kalbant apie finansus, kuriuos iš Europos į Rusijos biudžetą suneša anglies pardavimai, tai nėra daug. Galime pridėti žvakes ir malkas, jei norime tai sustiprinti, bet jei nekalbame apie kažką tokio esminio, kaip nafta, tai nėra svarbus [sankcijų] paketas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Portalas LRT.lt primena, kad Europos Komisija antradienį pasiūlė naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apimtų anglių importo draudimą ir neleistų Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus.
Šaltinis: lrt.lt
