Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Švedijos radijui „Sverige Radio“ teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą ir ten sukeltas karas yra vienas juodžiausių 21 amžiaus momentų.
„Manau, kad daugelis žmonių pasaulyje buvo šokiruoti to, kas įvyko, išsigandę šios naujos realybės, kuomet pirmos raketos skriejo į Kyjivą. (…) Turėjau ten vykti, kaip tik buvau oro uoste. Tai buvo vienas juodžiausių 21 amžiaus momentų“, – sakė Lietuvos URM vadovas.
Jis teigė, kad nebuvo nustebintas Rusijos veiksmų.
„Mes tam ruošėmės, bent jau psichologiškai šiam galimam faktui. Apie situaciją mums dažnai pranešdavo mūsų partneriai, kad tai yra labai tikėtinas scenarijus, bet kalbant atvirai, niekas negali būti pasiruošęs nekaltų žmonių žudymui ir atakai prieš suverenią valstybę“, – „Sverige Radio“ eteryje minėjo G. Landsbergis.
„Daugelis Lietuvos žmonių tikėjosi ir buvo įspėti, kad Kremliaus ir Putino režimas yra agresorius ir kad 2008 metų karas Sakartvele ir 2014 metų įvykiai Ukrainoje nebuvo atsitiktiniai įvykiai, į kuriuos būtų galima žiūrėti pro pirštus. Jei valstybė ir jos politikai yra pasiryžę nors kartą pulti ir niekas jų nestabdo su pasekmėmis, tai jie greičiausiai tą toliau ir darys“, – kalbėjo Lietuvos URM vadovas.
G. Landsbergis teigė, kad karas Ukrainoje tęsis „iki Ukrainos pergalės“.
„Visi tikimės, kad tai baigsis greitu metu, bet niekas to nežino. Dabar turime padaryti viską savo galioje, kad padėtume Ukrainai laimėti“, – „Sverige Radio“ pridūrė G. Landsbergis.
Landsbergis: negalima sustoti su sankcijomis Rusijai
Tarptautinė bendruomenė negali sustoti su sankcijomis Rusijai, o jos prezidentas Vladimiras Putinas yra „karo nusikaltėlis“, papildęs praėjusio šimtmečio diktatorių gretas, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Manau, kad, kaip ir daugelis kitų šalių, mes vis dar stebime visą pritaikytų sankcijų poveikį. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime čia sustoti. Sankcijos turi tapti didžiule kaina Rusijai už tai, ką ji daro. Už kiekvieną nužudomą civilį, už kiekvieną susprogdintą ligoninę turi būti labai stiprus Vakarų bendruomenės ar netgi globalaus aljanso, kuris yra platesnis nei vien tik transatlantinė bendruomenė, atsakas“, – Švedijos nacionaliniam radijui sakė G. Landsbergis.
„Jis (V. Putinas – BNS) mano akyse yra karo nusikaltėlis, ir taip jis turi būti vertinamas. (…) Jis papildė dvidešimtojo amžiaus diktatorių gretas“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Pasak G. Landsbergio, Rusija galėjo manyti, kad Europos Sąjungos atsakas nebus rimtas, todėl, jo teigimu, Bendrija galėjo pasiųsti „tam tikras“ žinutes, kad į Rusiją yra žiūrima rimčiau.
Vis dėlto, anot G. Landsbergio, Europa per naktį tapo geopolitine ir ekonomine galia.
„Situacija Europoje taip pat pasikeitė beveik per naktį. Europa iš, daugeliu atveju, diskusijų klubo tapo geopolitine ekonomine galia, galinčia atsakyti į karinę agresiją“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Pasak G. Landsbergio, norint virš Ukrainos suformuoti patikimą neskraidymo zoną, būtinas visiškas NATO įsitraukimas, o šiuo metu to pilnai įgyvendinti nėra galimybių.
„Patikimos neskraidymo zonos sukūrimas reikalauja visapusiško NATO įsitraukimo. Tai reiškia, jog reikia ne tik lėktuvų, bet ir priešlėktuvinių raketų (…). Manau, kad atsakymas kyla iš pozicijos, jog šiuo metu nėra galimybės užtikrinti, kad tai tikrai veiktų“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, gavę tinkamą ginkluotę ukrainiečiai patys galėtų efektyviai apginti savo oro erdvę.
„Manau, kad (…) galima ukrainiečius aprūpinti įranga taip, kad jie patys galėtų įvesti neskraidymo zoną pagal geriausiai pagal savo pajėgumus. Manau, kad tai būtų gana veiksminga (padaryti – BNS) su trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis. Tą rodo skaičiai, kiek Rusija prarado savo lėktuvų“, – sakė G. Landsbergis.
Ministro teigimu, Ukrainai būtina nuolatinė kitų šalių parama.
„Ukrainai reikia nuolatinės paramos. Tai reiškia, kad vienos siuntos iš vienos valstybės nepakanka. Visi partneriai, kurie kurie laiko Ukrainą savo partnere, turi siųsti pagalbą nuolatos taip, kad Ukraina sustabdytų V. Putiną“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak ministro, Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO sustiprintų regiono saugumą, tačiau jis patikino, kad Lietuva gerbs bet kokį Švedijos vyriausybės sprendimą.
„Prisijungdamos prie NATO, Švedija ir Suomija, prisidėtų prie regiono saugumo. (…) Bet oficiali mūsų pozicija yra tokia, kad mes tikime, jog Švedijos vyriausybė padarys teisingą pasirinkimą, ir, bet kokiu atveju, mes jį gerbsime“, – paklaustas apie galimos Švedijos narystės NATO reikšmę regiono stabilumui, sakė G. Landsbergis.
Šaltinis: lrt.lt
