Rusijos grėsmės auga, bet savo valstybę griauname ir iš vidaus – taip savo metiniame pranešime kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis perskaitė savo jau septintą tokį pranešimą parlamente. Nors daugiausia dėmesio skyrė gynybai ir saugumui, tačiau priekaištų pažėrė ir visiems politikams – tiek valdantiesiems, tiek opozicijai. Kliuvo ir dėl koalicijos ir dėl korupcijos ir dėl „raganų medžioklės“. Tiesa, dalis parlamentarų stebisi, kad G. Nausėda į viską žvelgia, tarytum iš šono, kaip apžvalgininkas o ne tos pačios valdžios atstovas, nors nemažai atsakomybės tenka ir jam pačiam.
Šalies vadovas, kaip ir kasmet, privalo Seime pasakyti metinį pranešimą. Apžvelgti, kas per metus įvyko, ir užduoti toną ateičiai.
„Mažiau nei prieš mėnesį nepriklausomos Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje paskelbtas oro pavojus tapo iššūkiu mums visiems“, – sakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Nuo pirmųjų žodžių apie oro pavojų, G. Nausėda parodo, koks yra svarbiausias jo pranešimo akcentas – saugumas ir gynyba.
„Gyvename pavojingai arti karo. Nežinome, ar patys neatsidursime priešiškų jėgų, siekiančių išbandyti NATO vienybę ir susitelkimą, taikinyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kad saugumo situacija aplink Lietuvą eina vis blogyn, G. Nausėda sakė jau anksčiau. Tą sako ir saugumo departamento vadovas.
„Priešininkas mus bando daugybę dešimtmečių, dabar jūs matote naują kažkokią fazę? – Jis agresyvėja, jo retorika agresyvėja. Anksčiau būdavo tokie galbūt nuosaikesni būdai“, – aiškino Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis.
G. Nausėda skyrė dėmesio apžvalgai, ką darome patys – gausiai finansuojame gynybą, stipriname kariuomenės pajėgumus, nors kartu laukiame ir sąjungininkų pagalbos.
„Aš tikiu NATO. Tai nėra popierinis tigras. Tikiu 5-uoju straipsniu“, – minėjo jis.
Bet koks bus Amerikos karių likimas Lietuvoje, G. Nausėda taip ir nepasakė. Jam beliko džiaugtis vokiečiu ryžtu perkelti pas mus karių brigadą.
„Vokiečiai turi posakį „Genug ist nicht genug“ – pakankamai nėra pakankama. Dabartinė situacija nebloga, bet turi būti geresnė. Ir ji bus!“ – tikino G. Nausėda.
Kirto politikams dėl korupcijos
Bet grėsmės ne tik išorėje. G. Nausėda atkreipė dėmesį į korupciją, kuri įsikerojo aukščiausiuose politikos sluoksniuose.
„Praėjusiais metais išbandymo viešumu neatlaikė ir buvo priverstas pasitraukti Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Iki šiol neišgirdome rišlių atsakymų į klausimus apie verslo ryšius, sandorius ir turto kilmę“, – pasakojo G. Nausėda.
Pabaksnojo ne tik Gintautui Paluckui, bet ir Sauliui Skverneliui, priminė buvusio konservatoriaus Kazio Starkevičiaus korupcijos istoriją.
„Man, kaip žmogui, išties buvo sunku patikėti. Bet kaip valstybės vadovui dar baisiau žinoti, kad visa institucija, Valstybinė augalininkystės tarnyba, iš esmės buvo pajungta verslo reketavimui ir veiklai, kurios negalima įvardinti kaip nors kitaip negu organizuotas nusikalstamumas“, – aiškino G. Nausėda.
Aiškino, kad kadencijos pradžioje buvo priverstas ginti Energetikos ministeriją nuo „Nemuno aušros“.
„Negalėjau leisti, kad į dešimtmečius kurtą Lietuvos energetinę nepriklausomybę kėsintųsi tamsūs privačių interesų šešėliai“, – minėjo G. Nausėda.
„Matyt šiek tiek su pranešimu padirbėjo dirbtinis intelektas pas prezidentą, nes daugiau buvo pasakų, o ne faktų“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Aušriečiai“ ne vieninteliai sulaukę kritikos. Kliuvo ir konservatoriams už tai, kad būtent jie į Lietuvą įleido dešimtis tūkstančių imigrantų.
„Jau matėme, kaip tai ketverius metus darė praėjusios Seimo kadencijos valdantieji, tuo pat metu įsileisdami vis daugiau ekonominių migrantų. Šiandien jie, viską pamiršę, kitus kaltina populizmu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mes turėjome Laisvės partiją koalicijoje, turėjome tam tikrą galbūt įsivaizdavimą, buvo tam tikri procesai kaimyninėse šalyse“, – pridūrė Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Kad ir kas nutiktų, Lietuva turi išlikti lietuviška. Todėl pasisakau už griežtesnę migracijos politika“, – sakė prezidentas.
Nausėda išsakė kritiką socialdemokratams
Socialdemokratams papriekaištauja, kad ilgai toleravo R. Žemaitaičio išsišokimus.
„Atvirai apsakysiu – tam jai prireikė per daug laiko. Per daug buvo peržengtų raudonų linijų, per daug lašų kantrybės taurėje, per daug dėmesio valstybės ir visuomenės skaldytojams“, – minėjo G. Nausėda.
„Visiems yra akivaizdu, kad vis tik prezidentas vis dar save mato, kaip ketvirtąjį koalicijos partnerį. Deja, turime su tuo susitaikyti, taip yra. Jis rinkimų kampanijoje prisidėjo, kad turime dabar tokią koaliciją, kokią turime“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
„Kai tu žinai, kad prezidentas dalyvavo visoje toje sliekų krūvoje, tai… manęs neapleidžia jausmas, kad prezidentas rangosi, ir bando išsirangyti visuomenės akyse, ausyse, paleisdamas gandą, kad čia blogai, ir jis principingas. Ne, prezidentas nebuvo principingas“, – aiškino Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.
Po kelis sakinius Nausėda skyrė ekonomikai, švietimui, sveikatos ir socialinei politikai. Bet įgėlė ir vadinamąjam Vilniaus burbului, kur garsiai rėkiančių nuomonė ir pamokslai, garsiausiai atsiliepia viešumoje.
„Jau kurį laiką matome, kaip lengvai bet kokie nuomonių skirtumai tampa pagrindu viešam „raganų deginimui“. Kaip greitai argumentus keičia asmeniškumai, nepadorūs gestai bei patyčios“, – sakė G. Nausėda.
Šaltinis: TV3.LT
