Aukšto rango Gynybos departamento pareigūnai svarsto pasiūlymą išvesti iki 10 tūkst. karių iš Rytų Europos, pranešė „NBC News“. Tai kelia susirūpinimą abiejuose žemynuose, kad tai padrąsintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, „NBC News“ teigė šeši JAV ir Europos pareigūnai.
„NBC News“ žurnalistų teigimu, svarstomi daliniai yra dalis 20 tūkst. karių, kuriuos ankstesnio prezidento Joe Bideno administracija dislokavo 2022 m., kad sustiprintų su Ukraina besiribojančių šalių gynybą po Rusijos invazijos. Dėl skaičiaus vis dar diskutuojama, tačiau pagal pasiūlymą gali būti išvesta iki pusės J. Bideno atsiųstų pajėgų, pabrėžia „NBC News“.
Vidinės diskusijos dėl amerikiečių karių skaičiaus Rumunijoje ir Lenkijoje mažinimo vyksta tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas bando įtikinti V. Putiną sutikti su paliaubomis.
Jei Pentagonas priims pasiūlymą, tai sustiprins nuogąstavimus, kad Jungtinės Valstijos atsisako savo ilgamečių sąjungininkių Europoje, kurios Rusiją laiko didėjančia grėsme, „NBC News“ sakė Europos pareigūnai.
„Rusai įvertins JAV pajėgų mažinimą kaip atgrasymo silpninimą ir tai padidins jų norą įvairiais būdais kištis į įvairias Europos sritis“, – cituojamas Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis viceprezidentas Sethas Jonesas.
D. Trumpo administracija yra aiškiai pareiškusi, kad nori, jog Europos sąjungininkai prisiimtų daugiau atsakomybės už savo gynybą, taip leisdama Jungtinėms Valstijoms sutelkti savo karinius išteklius į Kiniją ir kitus prioritetus.
Per savo pirmąją kelionę į Briuselį gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas vasarį sakė, kad „ryškios strateginės realijos neleidžia Jungtinėms Amerikos Valstijoms visų pirma rūpintis Europos saugumu“. Vietoj to Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skirs savo pietinės sienos apsaugai ir kovai su Kinija.
Kaip jau rašyta, ketvirtadienį NATO ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys žurnalistams pabrėžė neturintis signalų, kad JAV planuoja išvesti pajėgas iš Europos: „Įvairiausių pasvarstymų, kad galėtų būti scenarijus A, B ar C, kad galėtų būti pasielgta taip ar taip, taip, jų yra, mes juos visi matome, tačiau signalų, kad tai planuojama, ketinama padaryti, nesu gavęs.“
Europoje dislokuota apie 80 tūkst. amerikiečių karių. Rusijai pradėjus karą, abiejų partijų įstatymų leidėjai palaikė stiprų JAV karinį buvimą NATO rytiniame flange, laikydami tai svarbiu signalu V. Putinui, kad Jungtinės Valstijos ir toliau yra įsipareigojusios ginti šias pasienio valstybes.
Tačiau D. Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo greitai užbaigti karą ir dabar siekia paliaubų. Jo pozicija Ukrainos atžvilgiu labai skiriasi nuo J. Bideno, kuris pažadėjo teikti ginklus ir kitą pagalbą Kyjivui „tiek, kiek reikės“, kad jis nugalėtų.
Benas Hodgesas, į atsargą išėjęs trijų žvaigždučių generolas, prižiūrėjęs kariuomenę Europoje, „NBC News“ sakė, kad jam įdomu, kokia analizė buvo atlikta, kad pareigūnai svarstė pasiūlymą išvesti karius iš regiono.
„Turėsite daug mažiau atgrasomųjų pajėgumų, – sakė B. Hodgesas. – Dabar Lenkija akivaizdžiai didina savo pajėgumus, rumunai ir kitos Europos šalys taip pat, bet tai bus skylė, kurią reikės užpildyti.“
Remiantis vasarį paskelbtu Danijos žvalgybos vertinimu, Rusija vykdo esminį savo armijos pertvarkymą ir reformą, įskaitant įrangos modernizavimą ir ginklų gamybos didinimą. Ataskaitoje teigiama, kad, jei karas Ukrainoje baigsis arba bus įšaldytas pagal paliaubų susitarimą, Rusija per ateinančius penkerius metus gali būti pajėgi pradėti plataus masto karą Rytų Europoje, jei NATO nesugebės sustiprinti savo gynybos.
Šaltinis: alfa.lt
