Šiuolaikinės jaunimo svaiginimosi „mados“ kelia naują galvos skausmą gydytojams. Pasakodamas apie darbo realijas VUL Santaros klinikų Žalgirio klinikos burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas gydytojas Dalius Matkevičius konstatuoja, kad aktyvus veipų naudojimas jau didina ikivėžinių būklių skaičių.
Gydytojas pasakojo, kad jei anksčiau teko susidurti su daug alkoholio padauginusių pacientų, dabar daugėja nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių žmonių.
„Iš tikrųjų šiandien ne vienas toks atvežamas pacientas. Narkotinės medžiagos duoda didelę traumą, ypač jeigu jų yra daug, (…) tos traumos yra žiauresnės. Galutinis narkotikų vartojimo rezultatas, tarkime, gatvėje nukritus realiai matomas pagal traumą ant veido“, – burnos, veido ir žandikaulių chirurgas kalbėjo nuotolinės konferencijos metu.
Daugėja ikivėžinių būklių
Paklaustas, kokį mato elektroninių cigarečių ir narkotinių medžiagų poveikį burnos, nosies gleivinei, gydytojas realybę apibūdino be užuolankų.
„Uostomieji narkotikai nosies pertvaroje padaro skylę, tą turbūt žino ir yra matęs ne vienas, kai žmogus per vieną šnervę įkvepia ir per kitą kartu įkvėpinėja, nes yra bendra susiformavusi skylė“, – pasakojo D. Matkevičius.
Tuo metu dėl veipų, elektroninių cigarečių vartojimo didėja burnos gleivinės sausėjimas, daugėja gleivinės ikivėžinių būklių.
„Visų šių pacientų kiekiai didėja. Jie pastebi baltas apnašas, opeles, o jos, kada ta gleivinė yra išsausėjusi, kaip bebūtų, šitų veipų terminis dirgiklis yra didesnis, kancerogenų yra daugiau.
Turbūt ateitis atsakys, dėl ko taip yra, bet šiandien matomi gleivinių pokyčiai – ne į gerąją pusę. Kiek iš jų bus vėžinių susirgimų, taip pat pamatysime ateityje.
Šiandien matome daug ikivėžinių būklių, kai kažkas jau yra ne taip, bet dar nėra blogėjimo. Tie pacientai nėra paleidžiami, jiems rekomenduojama atvykti pakartotinei konsultacijai, pasižiūrėti, kaip viskas vystosi. Galbūt ten tiesiog yra pokytis, kuris visą gyvenimą ir liks, o galbūt į kažką išsirutulios“, – kalbėjo chirurgas.
Jis pasakojo, kad daugiausiai tokie pacientai yra jauni žmonės – nuo 18–20-ies iki 30 metų. „Tarp vyresnių vis dar labiau įprastos tradicinės cigaretės. Dabar daugiau jaunimo karta labiau mėgsta įvairius elektroninių cigarečių modelius“, – konstatavo D. Matkevičius.
Traumos – apie 30 proc. pacientų srauto
Gydytojas pasakojo, kad apskritai traumos veido ir burnos srityje – viršutinio, apatinio žandikaulių, skruostikaulių ar nosikaulių, kompleksiniai veido kaulų lūžiai – sudaro apie 30 proc. bendro visų pacientų srauto.
„Aišku, yra sezoniškumas, bet jeigu pasižiūrėtume pagal visas patologijas, diagnozes, kiek gydome planinių ir ekstrinių pacientų, susidarytų apie 30 proc.“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, į visas šias traumas įeitų ir dantų traumos, dėl kurių pacientai atvežami naktį, savaitgaliais.
„Pacientų srautas yra gana nemažas, bet džiaugiamės, kad traumos dėl visuomenės sąmoningumo ar naudojamų didesnių apsaugos priemonių lengvėja. Sudėtingesnių sunkių traumų, kur būtų visų veido kaulų lūžiai, mažėja, tai dažniausiai įvyksta nukentėjus dideliuose autoįvykiuose“, – pasakojo D. Matkevičius.
Jis pasakojo, kad burnos chirurgai gydo ir seilių liaukų patologijos. Nors ūmesnių būklių mažėja, vis dar nemažą jų dalį sudaro pacientai su infekciniais pūlingais susirgimais, kurie plinta nuo dantų, limfmazgių.
Pasak jo, nors burnos, veido ir žandikaulių chirurgija visiems asocijuojasi su netektais dantimis arba dantų netekimu, kaip bebūtų, didžiausią dalį sudaro dantų šalinimas ir implantacijos. Galiausiai atliekamos ir rekonstrukcinės veido operacijos, kur reikia pakeisti dalį kaulinių, minkštųjų audinių.
„Susiduriame su traumomis, kai žmogus atvyksta tokios būklės, kai kaulo, minkštųjų audinių dalis likusi gatvėje, niekas jos nesurinko, o tą vietą reikia atkurti… (…)
Nors neturime laukinių gyvūnų, kurie labai mus pultų, bet yra tie patys naminiai šuniukai – tai būna ir nosies galas nukąstas, iš lūpa iškąsta ar nukąsta, į tą patį veidą įkanda. Būna visko, tai šie defektai taip pat turi būti atkuriami“, – pasakojo gydytojas.
Piktybiniai dariniai išveši ir vos per kelias savaites
Dalis planinių pacientų – sergantieji onkologinėmis ligomis burnos ir veido srityje. Jiems prireikia atkurti burnos ertmę arba veido simetriją, kas ypač svarbu gerinant žmogaus socialinio gyvenimo kokybę.
Pašnekovas pasakojo, kad dėl vėžio kitą kartą prireikia pašalinti ir dalį žandikaulio, minkštuosius audinius, nes užauga gana masyvus darinys.
„Piktybiniai neoplastiniai procesai yra labai invazyvūs, veide ir burnoje turime aktyvią kraujotaką, jų vystymo greitis yra stulbinančiai greitas – gali per savaitę dvi labai pasikeisti.
Yra buvęs ne vienas atvejis, kai pacientas sako tiesiog visai neseniai pastebėjęs, net gūžčioji pečiais, kai gauni histologinį atsakymą ir matai, kokia yra diagnozė, kaip taip greitai galėjo būti“, – pastebėjo D. Matkevičius.
Jo aiškinimu, visų tokių onkologinių susirgimų gydymas reikalauja didelio radikalumo: „Jei turime mažą opelę burnos dugne arba liežuvyje, gali baigtis tuo, kad neteksime dalies liežuvio ir galbūt, jeigu bus išplitę į burnos dugną, neteksime dalies žandikaulio arba kaulą reikės skelti tam, kad išlaikytum reikalavimus, kiek turi saugiau šalinti sveikų audinių nuo onkologinio susirgimo.“
Gydytojas pridūrė, kad techniškai tai įgyvendinti pavyksta ne visada, bet tada pasitelkiami kiti gydymo būdai, kas padėtų suvaldyti onkologinį procesą.
Gijimas gali išsitęsti ir iki kelių metų
D. Matkevičius neslėpė, kad visi pažeidimai, kurie įvyksta veide, pacientui yra itin jautri tema. „Turbūt nė vienoje srityje tiek nesusiduriama su pesimizmu ir negatyvu iš gyjančių pacientų.
Visi nori labai greito rezultato greito, rekonstrukcijos, tačiau prieš fiziologinius dalykus niekas negali šiandien pašokinėti – nei dirbtinis intelektas, nei robotai. Audinių gijimas gali būti maksimaliai apsaugotos nuo infekcijos, stengiamasi valdyti patį gijimą, kad būtų kuo mažesnis randėjimas, galima daryti randų plastikas“, – kalbėjo gydytojas.
Chirurgo aiškinimu, paciento įgijimo periodas psichologiškai išties yra sunkus, nes gali užtrukti ir iki metų laiko. Be to, nėra taip, kad be komplikacijų sugytų visi 100 proc. „Jei gydymas komplikuojasi, gijimas gali išsitęsti iki kokių 2–3 metų“, – sakė jis.
Pašnekovas kartu pastebėjo, kad technologiškai nestovima vietoje, atsiranda nauji, minimaliai invazyvūs gydymo metodai. Pavyzdžiui, jei anksčiau pašalinus darinį onkologiniams pacientams pirmiau buvo atliekama radioterapija, chemoterapija, o tik po to – rekonstrukcija, kuri vargiai atkurdavo funkciją ir buvo daroma pirmiausia estetiniais sumetimais, dabar iš karto gali būti šalinami pažeisti audiniai ir atliekama rekonstrukcija.
D. Matkevičiaus pasakojo, kad pirmiausia pacientams nesistengia nupiešti vaizdo, kad gijimas bus labai sklandus ir greitas: „Man asmeniškai kaip gydytojui geriausia yra nupiešti blogiausią scenarijų, koks gali būti. O tada pasakai, kas geresni scenarijai yra tokie.
Tai niekas nenori blogiausio, bet jūs turite žinoti, kas jūsų gali laukti. Ir jeigu mes turėsime geresnį scenarijų, viskas bus geriau. Ir kai startas po procedūros būna iš karto be komplikacijų, viskas gerai, jis supranta ir mato, kad na čia iš tikrųjų viskas daug paprasčiau, negu atrodytų. (…) Tada pacientai būna motyvuoti ir jie tau net padeda, būna pozityvūs, dėl to ir gijimo rezultatai būna geresni.“
Šaltinis: tv3.lt
