Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Lenkijos kanalui „TVP World“ pasakojo, kad ją 2022-aisiais labiausiai nustebino Rusijos kvailumas.
„Jie turi daug teritorijos, jiems jos nereikia. Tiesiog tam, kad pažemintum tautą ir ukrainiečius padarytum savo priešais visam laikui, amžinai? Kad sukurtum tokią stiprią ukrainiečių tapatybę, kokios dar nėra buvę? Dabar jie taps priešais šimtmečiams“, – kalbėjo ji.
Kadenciją baigusi prezidentė pasakojo tada buvusi nustebinta ir Vakarų reakcijos – kokie bailūs ir kokie išsigandę buvo Vakarai ir koks buvo parodytas lyderystės trūkumas.
„TVP World“ pasiteiravus, ar Rusija gali kada nors pasikeisti, D. Grybauskaitė sakė svajojanti apie tai.
„Dabar Rusijos gyventojams gresia toks pat pavojus, kaip ir mums – jie kišami į kalėjimus, negali laisvai reikšti nuomonės, žmogaus teisės dabar yra labiau apribotos nei Stalino laikais <…> Ar Rusija pasikeis? Nežinau, labai sunku spekuliuoti <…> Jeigu jie nesugebės pasikeisti, mums bus geriau, jei tarp mūsų stovės geležinė siena“, – pabrėžė ji.
Prisiminė susitikimą su Putinu
D. Grybauskaitė buvo paklausta apie susitikimą su V. Putinu 2010 metais Helsinkyje.
Kadenciją baigusi prezidentė pasakojo, kad tuo metu mums buvo labai svarbus dujų kainų klausimas.
„Buvo aišku, kad kalba eina apie paklusnumą, apie pasidavimą. Buvo pateiktas sąrašas, ką Lietuva turi padaryti. Buvo aiškus požiūris į kaimynines šalis – arba tu atsiklaupi, arba esi priešas – tarpinio varianto nėra. Savaime suprantama, kad aš negalėjau priimti šių reikalavimų“, – pasakojo ji.
D. Grybauskaitė sakė po to susitikimo supratusi, kad Lietuva turi atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
D. Grybauskaitė ir V. Putinas
FOTO: LRPK / Džoja Gunda Barysaitė
Kadenciją baigusi prezidentė buvo paklausta apie darbą su tuomete Vokietijos kanclere Angela Merkel ir jos požiūrį į Rusiją.
Anot D. Grybauskaitės visas politinis ir ekonominis Vokietijos elitas palaikė artimus ryšius su Rusija vedinas ekonominių interesų ir joks politikas to pakeisti negalėjo.
„Tai matėme ir po kanclerės A. Merkel, kad ši priklausomybė nuo Rusijos, ypač energetinė, buvo nutraukta tik dėl karo Ukrainoje 2022 ir 2023-aisiais. Iki to laiko vyravo visiškas įsitraukimas ir interesai nepaisant nieko. Ji suprato V. Putiną ir ji žinojo, kokią grėsmę jis kelia“, – pasakojo kadenciją baigusi prezidentė.
D. Grybauskaitė prisiminė Minsko susitarimo sudarymo aplinkybes.
„[Merkel] atsakymas buvo šiek tiek stebinantis, bet supratau to logiką. Ji pasakė: aš žinau, kas yra Putinas, mano uždavinys – visomis galimybėmis išvengti karo. Aš klausiau – kodėl taip dažnai vykstate į Maskvą, nes jis jus žemina. Ji sakė – taip, aš žinau, bet vyksiu tiek, kiek tai bus būtina išvengti karo“, – pasakojo D. Grybauskaitė.
Šaltinis: DELFI.LT
