Lietuva gynybai dar niekada neleido tiek daug pinigų: perkami modernūs ginklai, dronai ir ruošiamasi priimti sąjungininkus. Tačiau milijardinės investicijos atneša ir nemažai galvos skausmo – kaip suvaldyti broką paliekančius statybininkus ir užtikrinti, kad pirkimai vyktų skaidriai? Kol kariuomenė stiprina šalies skydą, politikos užkulisiuose kyla kitokia audra: artėjantys rinkimai ir nesutarimai koalicijoje jau pradeda kaišioti pagalius į ratus svarbiems projektams.
Kokie konkretūs sprendimai planuojami – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Rekordinis gynybos finansavimas: kur keliaus milijardai?
Lietuvoje nuo šių metų rekordinis finansavimas gynybai. Ką pirksime už šiuos pinigus?
R. Kaunas: Reikia suprasti, kad niekas nelaukia, kol pinigai atsiras, o planavimas vyko nuosekliai ir lygiagrečiai. Suplanavimas yra labai aiškus. Pirmiausia tai mūsų strateginiai poreikiai – nacionalinė divizija.
Mes, kaip NATO valstybė, gauname saugumo garantijas, bet lygiai taip pat, kaip NATO valstybė, turime įdėti ir savo regioninio saugumo garantijas kaip karinė galia. Šiuo metu karinę galią Lietuvoje ir stipriname – yra kuriama nacionalinė divizija.
Toliau yra investuojama nuosekliai į sąjungininkų priėmimo projektus, tai Vokietijos brigados infrastruktūra, kurios vertė galutiniame rezultate bus turbūt netoli 2 mlrd. per visą laikotarpį. Oro gynyba akcentuojama – yra papildomi įsigijimai oro gynybos: ir antidroniniai sprendimai, ir kiti, radarai, kurie yra užsakomi ir dalis jau atvyksta.
Pėstininkų kovos mašinos, kas yra ypatingai svarbu. Pačios dronų technologijos, kurios kinta kiekvieną dieną, ir ieškome geriausių sprendimų bendradarbiaudami tiek su Ukraina, tiek su partneriais regione. Kontramobilumo sprendimai – tai ir tos pačios minos, ir pasienio fortifikacija. Projektų ir planų yra tikrai daug. Norėtųsi, kad finansinės eilutės būtų dar didesnės, kad tuos projektus galėtume įgyvendinti greičiau.
Kas užtikrins, kad tie pinigai iš tikrųjų būtų tinkamai įsisavinti? Ką galėtumėte atsakyti, jeigu toks klausimas kam nors iškiltų?
R. Kaunas: Pirmiausia tai matosi jau ir iš mūsų viešo komunikavimo, iš mūsų bendradarbiavimo su įvairiomis tarnybomis ir institucijomis. Buvo pristatytas Vyriausybėje planas, kaip skaidrinsime ir efektyvinsime pirkimus.
Procesas sudėliotas taip, kad iki 2026 metų pabaigos pirmiausia mes siekiame įsivertinti pagrindines rizikas pirkimo procese. Tai yra, kad sprendimo priėmimas būtų aiškus, skaidrus ir ne vienasmenis, o būtent įvertinus visas rizikas, aplinkybes, technologijas, konkurencinę aplinką ir visa kita – tą kelią mes esame pradėję ir tuo keliu judame.
Konsultuojamės tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su ta pačia STT, tiek su kitomis tarnybomis, kurios padeda mums judėti efektyvesniu keliu. Čia ne tik skaidrumas yra svarbu, bet faktas yra tas, kad mes tą finansavimą turime ne tik skaidriai, bet ir efektyviai naudoti.
Toliau yra skaitmenizavimo poreikis didelis. Krašto apsaugos ministerijoje kai kurie procesai yra likę dar standartiniai ir duomenų judėjimas tarp skirtingų departamentų kartais stringa. Norint priimti sprendimus grįstus duomenimis, reikia įvertinti visas aplinkybes: kainą, įstatyminę bazę, korupcijos prevencijos įvertinimą ir visus kitus kriterijus.
Skaitmenizavimo klausimą lygiai taip pat keliu kaip vieną iš prioritetų. Tai nėra kažkoks patogumas arba įnoris, tai yra įrankis leidžiantis tiek duomenis analizuoti, tiek vėliau tai pačiai Valstybės kontrolei analizuoti duomenis, kas, manau, yra sveikintina.
Sausį pasirašyta sutartis dėl Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo darbų. Dalį darbų atliks bendrovė „Rūdnina“, kurią su kita įmone valdo „Fegda“. „Fegda“, kaip žinome, nutiesė kelius į Rūdninkų poligoną su defektais. Ar nėra nuogąstavimo, kad ir vėl bus defektų?
R. Kaunas: Iki mano darbo pradžios ministerijoje, kad tokia įmonė „Fegda“ egzistuoja, aš išvis nebuvau girdėjęs, o šiandien ji yra turbūt populiariausia įmonė Lietuvoje. Broko atvejų yra tikrai nemažai, ir tai nėra vien apie „Fegdą“, tai nėra apie Krašto apsaugos ministeriją – tai apie statybas.
Aš jau paprašiau padaryti analizę 3 metų ministerijoje, kiek mes turėjome broko atvejų. Matome, kad tai yra trupučiulį daugiau negu 70 vnt. Tada sutarta su vidaus audito skyriumi, kad mums reikėtų pažiūrėti, kaip tie broko atvejai buvo administruojami.
Ar vargome kiekvienu atveju, kad metus, du, tris vyko kažkoks susirašinėjimas, derybos, ar tai yra sutartinės spragos, kas mus vargina kaip instituciją, ar kiti kažkokie iššūkiai, kuriuos mes pamatę galėtume eliminuoti.
Mano supratimu, brokas, deja, kai kuriais atvejais yra proceso dalis, tačiau yra labai svarbu suprasti, kad brokas yra lygiai taip pat sutarties įsipareigojimo dalis. Jeigu rangovas, vykdydamas sutartį, padarė broką, jis turėtų jį sutvarkyti be ypatingų papildomų ministerijos finansinių ar žmogiškųjų resursų.
Tuo keliu mes judame, kad šie procesai būtų išanalizuoti ir standartizuoti, kad nereikėtų galvoti kiekvienu atveju, kaip dabar tą klausimą spręsti, o jis būtų tiesiog sprendžiamas mechaniniu techniniu būdu.
Koalicijos įtampa ir artėjantys rinkimai: ar politinės kovos nestabdys projektų?
Tiek Kapčiamiesčio poligono klausimu, tiek galbūt kartais ir kitais klausimais išsiskiria pozicijos ir su jūsų koalicijos partneriais, turiu omenyje „Nemuno aušrą“ ir jos lyderį. Kokie dabar yra santykiai su partneriais ir apskritai ką galvojate partijos viduje? Ar daryti kažką su tuo, ar vis dėlto tegu vienas koalicijos partneris kalba savo, o jūs darote darbus savo?
R. Kaunas: Aš esu ne vieną kartą sakęs, kad koalicija reikalinga tam, kad būtų galima priimti sprendimus. Kartais sudėtingus, sunkius, nepopuliarius, bet sprendimus. Jeigu koalicija geba sprendimus priimti bendrai kaip koalicija, tada mes galime dirbti ir spręsti tuos klausimus. Jeigu koalicija negebėtų to atlikti, tada reikėtų galvoti, kam ji apskritai reikalinga.
Šiai dienai bus balsavimas Kapčiamiesčio poligono klausimu, matysime, kokia bus situacija. Čia paminėčiau, kad ne vien „Nemuno aušra“ kelia klausimą, kiti koalicijos partneriai, pavieniai asmenys lygiai taip pat kelia įvairius klausimus.
Į juos mes stengiamės atsakyti, yra suplanuoti susitikimai su frakcijomis, kas buvo ir žadėta. Kai mes jau turime įstatymo projekto juodraštį, kurį deriname ir pradėsime derinti su kitomis institucijomis, vasario mėnesį yra suplanuoti susitikimai ir su frakcijomis, koalicijos frakcijomis – paaiškinti, parodyti, kaip atrodo projektas, kodėl yra priimti vienokie ar kitokie siūlymai, aš manau, kad tai yra darbo proceso dalis.
Reikėtų nepamiršti, kad artėja ir rinkimai, savivaldos rinkimai, tai dalis politikų, nors prašiau to nedaryti, visgi politikuoja keldami galbūt savo asmeninius kai kada tikslus aukščiau valstybės saugumo poreikių. Šioje vietoje reikėtų elgtis atsargiau ir galvoti, kad ne visą laiką asmeniniai ir partiniai tikslai yra aukščiau už valstybės tikslus ir poreikius.
Kitaip tariant, kas iš tiesų kiša pagalius į ratus mes pamatysime kovą?
R. Kaunas: Aš manau, kad kovą mes pamatysime bendrą sprendinį, bendrą darbą projektui, kurio reikia valstybės saugumo užtikrinimui ir didinimui. Iki tol mes turbūt stebėsime ir kitus procesus, ką matome šiandien demokratų stovykloje ir konservatorių stovykloje, kaip jiems šiandien tenka bendrauti su STT. Gyvenimas tęsiasi, gyvename įdomiais laikais.
Šaltinis: TV3.LT
