Gyventojai nebepakelia išaugusių kainų – net ašaros rieda: „Patikėkite, labai sunku“

Žmonės

Lietuvos gyventojai nebepakelia išaugusių šildymo, paslaugų kainų ir pagalbos prašo maisto produktais, labdara. Skurstantys rikiuojasi eilėse prie seniūnijose dalijamų maisto paketų, į kuriuos įeina ekologiškos kruopos, mėsos konservai, miltai ir cukrus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vien per vasarį pasiruošusi 160 tūkstančių nepasiturinčių asmenų išdalyti tokius maisto paketus. O Lietuvos „Caritas“ tikina, kad pagalbos besikreipiančiųjų išskirtinai daugėja Vilniuje – čia prie nemokamo ir karšto maisto driekiasi eilės. Naujausia apklausa rodo, kad pinigų maistui trūksta kas aštuntam gyventojui.

„Neatsimenu, kada būtų buvę tokie paketai – Superiniai!“

Taip apie maisto paketus, skirtus labiausiai skurstantiems gyventojams, šneka savanoriai. Tokių kokybiškų ir gerų produktų esą jie dar nėra matę:

„Ekologiški ryžiai, miltai, sriuba, žalieji žirneliai, ekologiškas cukrus, mėsos, vištienos konservai…“

O maisto produktų į Zoknių progimnaziją atėję atsiimti nepasiturintys šiauliečiai graudinasi, mat neišgali jų nusipirkti patys:

„Patikėkite, labai sunku. Plius darbo kaip nėra. O Jėzus Marija, ta parama labai gerai“, – sako Dainoras.

„Daržovių negali nusipirkti iš pensijos, vaistų reik pirktis. Gauni, už butą sumoki, vaistus nusiperki ir kas palieka?“, – kalba Vanda.

„Parama yra visada naudinga, ji padeda sutaupyti. Aišku, šiai dienai mes turime labai didelį kainų kilimą. Tai manau, šiais metais ši parama suteikia didelę pagalbą“, – teigia „Maisto banko“ Šiaulių padalinio atstovė Agnė Šaltenė.

Tiesa, kai kurie žmonės nuogąstauja, kad ir paramos jiems jau nebeužtenka. Stokojantys maisto sako, kad infliacija, šildymo ir elektros kainos suvalgo didžiąją dalį jų pajamų, tad pinigų nelieka, rodos, įprastam dalykui – būtiniausiems maisto produktams – kruopoms, miltams, mėsai:

„Ar užtenka tos paramos? – Jūs juokaujate turbūt…“

„Reikia vaistus pirkti, už butą mokėti“, – sako Rasa.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad beveik 160 tūkstančių nepasiturinčių asmenų vasario mėnesį pasieks europinė parama maisto produktais. Tiesa, pernai tokią europinę parama maistu gavo 180 tūkstančių žmonių. Šiemet jų mažiau, mat tikėtina, ne visi spėjo pateikti paraiškas paramai gauti.

Kai kuriuose miestuose vargingai gyvenantys žmonės jau gali atsiimti jiems skirtus maisto davinius. O į tokią paramą pretenduoja tie asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 193 eurų.

„Yra paradoksas, kad pajamos šiek tiek paauga ir valstybė padeda žmonėms. Tačiau kainos, kaip patys matome, didėja, todėl mūsų tikslas yra padaryti taip, kad skaičius žmonių, kurie gauna paramą, dėl biurokratinių priežasčių nesumažėtų“, – aiškina ministerijos atstovas Artūras Bytautas.

O kad skurstančių daugėja prabyla įvairios nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė tvirtina, kad anksčiau į Vilniuje esančią socialinio centro „Betaniją“ valgyklą pasiimti karšto maisto ateidavo keli šimtai žmonių, dabar maisto prašančiųjų gerokai daugiau nei anksčiau.

„Įprastai į socialinį centrą „Betaniją“, kur gauti karšto maisto per dieną ateidavo iki 300, tai dabar apie 400 žmonių jau ateina. Taip pat kolegos, kurie dirba socialinėje tarnyboje pastebi, kad yra naujų veidų, besikreipiančių pagalbos dėl drabužių ir avalynės“, – sako Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Vilnietė Galina pasakoja, kad daugiausia ši išleidžia mokesčiams už būstą, o maistui pinigų beveik nelieka.

„Aš viena už viską moku, tai visus pinigus, kuriuos aš gaunu, moku už butą“, – sako Galina.

Kiti gi eilėje laukiantys šilto maisto antrina, kad žmonių, norinčių gauti nemokamų pietų vis daugėja.

„Iki dviejų valandų eilėje stovi, tai įsivaizduokite, kitą kartą atrodo, kad ten pusė Vilniaus suėjo“, – kalba 60-metė Nijolė.

„Daug, daug, ypatingai trečiadieniais ir penktadieniais, nes tada daugiau duoda maisto iš parduotuvių.“

Naujausia apklausa rodo, kad kainų augimą labiausiai jaučia mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Skurdžiausiai gyvenantiems asmenims trūksta pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams ir nuomai susimokėti. Sausio mėnesio duomenys rodo, kad daugiau nei 12 procentų gyventojų trūko pinigų maistui, pernai tokių buvo 11 procentų. Kas penktas šalies gyventojas sako, kad jam sunku susimokėti ir už būstą.

„Žmonės, kurie gauna iki 300 eurų, jiems sunkiau. Beveik pusė susiduria su sunkumai susimokėti už būstą ir 34 procentai sakė, kad jiems trūksta pinigų maistui. Tai akivaizdi problema šių žmonių tarpe“, – teigia skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Labiausiai pažeidžiami tie asmenys, kurie gyvena regionuose, čia stinga pagrindinio pragyvenimo šaltinio – darbo. Koją žmonėms kišą ir pandemija.

„Pandemija vis tęsiasi, atėjo kainų pakilimo laikotarpis, infliacija, kuro kainos kyla, žmonės iš atokesnių miestelių važiuoja į didesnius darbuotis, maisto kainos kyla“, – kalba D. Bukeikaitė.

Skurdo mažinimo organizacija skaičiuoja, kad labiausiai pažeidžiami yra mažiausias pajamas gaunantys gyventojai – pensijų, pašalpų gavėjai ir vieniši vaikus auginantys asmenys.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!