Populiarėjant skaitmeniniams atsiskaitymams, Europos Komisija siūlo sukurti Europos Centrinio Banko (ECB) pinigais paremtą skaitmeninę valiutos versiją. Ekspertų teigimu, skaitmeninis euras atitiktų dabartinį visuomenės skaitmenizacijos lygį ir leistų gyventojams patogiai ir saugiai atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas bet kurioje euro zonos vietoje.
Europoje apmokėjimai už prekes ar paslaugas vis dažniau vyksta kortelėmis ar telefonais, o šie mokėjimai priklauso nuo komercinių bankų sistemų. Todėl EK siūlo sukurti skaitmeninę euro banknotų ir monetų versiją, kurios vertė būtų lygiai tokia pati kaip ir grynųjų. Mokėjimą šia valiuta būtų galima atlikti QR kodu per programėlę telefone, kuri veiktų net ir be interneto ryšio.
Skaitmeninį eurą remtų ECB, todėl būtų garantuojamas jo stabilumas, tačiau jis nebūtų skirtas didelėms santaupoms laikyti. EK atskleidžia, kad vienas asmuo šioje piniginėje galėtų laikyti ne daugiau kaip 3 000 eurų sumą. Taip siekiama, kad skaitmeninis euras būtų kasdienių mokėjimų priemonė, o ne pagrindinė santaupų laikymo vieta.
Nepaisant to, kad daug kalbama apie šio sprendimo naudą, klausimų kartais kyla daugiau nei atsakymų. Visuomenėje daugiausia diskusijų kyla dėl privatumo užtikrinimo, poveikio regiono kredito įstaigoms ir finansinio stabilumo rizikų.
Taigi, ką reikštų skaitmeninio euro įvedimas ir kokius privalumus jis suteiktų gyventojams?
Atskleidžia, kam to reikia
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius aiškina, kad skaitmeninio euro įvedimas būtų bandymas sukurti viešą europinę mokėjimo priemonę.
Anot jo, tai nebūtų nauja valiuta, tai būtų skaitmeninė to pačio mūsų euro forma, kurios tikslas – stiprinti euro zonos mokėjimų sistemos savarankiškumą.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė priduria, kad tai padėtų mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimų gigantų ir sukurti atsarginę mokėjimų infrastruktūrą krizių atvejams.
Jos teigimu, pati idėja sukurti skaitmeninį eurą ir turėti greitą, vieningą, sklandžiai veikiančią, saugią ir asmens privatumą užtikrinančią skaitmeninių atsiskaitymų priemonę yra prasminga ir verta gilios analizės.
„Euro zona yra tarp regionų, kurių skaitmeninės valiutos projektų vystymas yra pažengęs. Pavyzdžiui, Kinija skaitmeninį juanį (Kinijos valiuta aut.past.) jau keletą metų testuoja realioje rinkoje. ES požiūris yra sąmoningai atsargesnis – skiriama daugiau dėmesio privatumo, finansinio stabilumo ir teisinio suderinamumo klausimams“, – pasakoja specialistė.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, Tvarumo ir Mokesčių praktikų vadovas Ronaldas Kubilius teigia, kad skaitmeniniai eurai yra natūralus ir sveikintinas pinigų sistemos evoliucijos etapas, tačiau jo sėkmė priklausys nuo gebėjimo suderinti esminius elementus – saugumą, privatumą ir praktinį patogumą vartotojui.
Pasak jo, produkto idėja turėtų padėti skaitmeninius atsiskaitymus padaryti dar patogesnius, kas savo ruožtu padės toliau mažinti šešėlinės ekonomikos dydį, didinti sąžiningų verslų konkurencingumą, gerinti valstybių biudžetų surinkimą.
„Atsiskaitymai skaitmeniniais eurais turėtų būti nemokami, tad bus sutaupomos bankinių operacijų sąnaudos ir nebeliks dar kartais pasitaikančių situacijų, kai pardavėjas leidžia atsiskaityti kortele tik nuo tam tikros pirkinio sumos“, – komentuoja teisininkas.
R. Kubiliaus teigimu, tai, kad skaitmeniniai eurai bus ECB valdomas turtas, reikš didesnį pinigų saugumą, mažėjančią priklausomybę nuo tarptautinių kortelių operatorių – bus galima atsiskaityti elektroniniais eurais net neturint banko sąskaitos.
Atsako, ką tai keistų gyventojams
Skaitmeninis euras gyventojams bus vertingas tada, kai atsiskaitymai su juo kasdienybėje veiks paprastai ir duos aiškią finansinę naudą, – įvardija E. Stankevičius.
Anot jo, svarbiausia ne tai, kokia institucija kuria sistemą, o tai, ar bus patogu atsiskaityti, ar paslauga kainuos, ar mokėjimai bus saugūs ir ar nebus pažeistas privatumas.
„Pavyzdžiui, lietuvis, norėdamas susimokėti už pietus Vokietijoje, dabar naudoja banko kortelę ar telefoną, o mokėjimas vyksta per banką ir kortelių sistemą. Naudodamas skaitmeninį eurą, jis galėtų atsiskaityti iš skaitmeninės euro piniginės be komercinio banko paslaugų. Veiksmas būtų panašus į dabartinį mokėjimą telefonu, bet pinigai būtų centrinio banko išleisti skaitmeniniai eurai“, – aiškina KTU mokslininkas.
Jis išskiria ECB SPACE tyrimo, atlikto 2024 m., duomenis, kuriuose teigiama, jog Lietuvoje internetiniai mokėjimai sudarė 29 proc. visų kasdienių mokėjimų. Tuo metu mokėjimo kortelę turėjo 87 proc. Lietuvos vartotojų, o 5 proc. gyventojų nurodė, kad jiems reikia pagalbos atsiskaitant internetu, kortele ar telefonu.
„Jeigu skaitmeninio euro naudojimas bus aiškus ir prieinamas ne tik technologiškai aktyviems vartotojams, Lietuva jam bus gana pasiruošusi“, – teigia E. Stankevičius.
Pateikia galimas rizikas
Skaitmeninio euro poreikis grindžiamas tuo, kad, mažėjant grynųjų pinigų naudojimui, būtina užtikrinti skaitmeninį centrinio banko pinigų pakaitalą, įvardija I. Genytė-Pikčienė.
„Žinoma, nėra inovacijų be rizikų – kuo labiau sistema komplikuota, tuo daugiau išbandymų iki ištobulinto ir sėkmingo modelio jai tenka praeiti. Be techninių iššūkių – duomenų saugumo užtikrinimo, atsparumo kibernetinėms atakoms ir kitoms krizėms – skaitmeniniam eurui itin svarbus populiarumo išbandymas: ar pavyks pasiekti pakankamą kritinę masę, kad juo naudotųsi kuo daugiau euro zonos ekonomikos dalyvių“, – dalijasi ekspertė.
Ji teigia, kad populiarumas lems atsiperkamumą, nes visi viešaisiais pinigais sukurti projektai turi atitikti sąnaudų ir naudos, efektyvumo bei atsiperkamumo principus.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkas išskiria, kad nors technologijos ir palengvina kasdienį gyvenimą, kartais jos turi ir veiklos apribojimų.
„Gali nutikti taip, kad netikėtai išsikrovus telefonui, jį praradus ar kilus ekstremaliajai situacijai, atsiskaityti elektroniniais eurais greičiausiai nepavyks“, – dalijasi jis.
Įvardija sistemos privalumus
Skaitmeninio euro įvedimas gyventojams reikštų daugiau pasirinkimo, nemokamą bazinį naudojimą, saugesnę viešą mokėjimo alternatyvą ir galimybę tą pačią priemonę naudoti visoje euro zonoje, – įvardija E. Stankevičius.
„Svarbiausias skaitmeninio euro sistemos privalumas būtų nemokamas bazinis skaitmeninio euro piniginės naudojimas – sąskaitos atidarymas, likučio papildymas, pervedimai, mokėjimai“, – sako KTU mokslininkas.
Anot jo, dar vienas privalumas būtų atsiskaitymų patikimumas – skaitmeninis euras yra tiesioginiai ECB pinigai, o ne kažkieno išleista kriptovaliuta. Dėl to jo vertė būtų tokia pati kaip įprasto euro, o paskirtis – kasdieniai mokėjimai.
„Patogu ir tai, kad būtų galima atsiskaityti be interneto ryšio, nes kai kur jis silpnas arba jo išvis nėra“, – sako ekspertas. Skaitmeninis euras turi ir trūkumų
E. Stankevičius pažymi, kad trūkumu galėtų tapti technologinė atskirtis vyresnio amžiaus žmonėms, kurie turi mažiau skaitmeninių įgūdžių.
„Viskas priklausytų nuo to, ar ši priemonė būtų pateikta paprastai ir suprantamai. Svarbiausia būtų aiškumas, pasitikėjimas, saugumas ir galimybė naudotis paslauga be nuolatinės artimųjų pagalbos. Dar vienas iššūkis gali būti ir tai, ar, mokant skaitmeniniu euru, reikės naudoti sudėtingus prisijungimus, papildomus patvirtinimus, nes daliai vyresnio amžiaus žmonių tai galėtų atrodyti kaip dar viena paini finansinė sistema“, – dalijasi ekonomistas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė tikina, kad skaitmeninis euras veiktų šalią grynųjų, todėl naujovių nemėgstantiems gyventojams situacija reikšmingai nesikeistų.
„Be to, jau dabar vyresnio amžiaus žmonės vis labiau jaukinasi atsiskaitymo galimybes negrynaisiais pinigais, tad skaitmeninio euro populiarumas priklausytų nuo jo patogumo“, – sako ji.
Pasakė, ar grynieji išnyks
„Artea“ vyriausioji ekonomistė komentuoja, kad, nors ir stebimas laipsniškas lėšų laikymo grynaisiais pinigais mažėjimas, vis dėlto grynųjų pinigų paplitimas ir populiarumas dar kurį laiką išliks.
Ji pabrėžia, kad ir įvedus skaitmeninį eurą, vargu ar siekiama pakeisti grynuosius.
„Euro zonos šalyse finansinio raštingumo problemų vis dar yra nemažai, itin konservatyvūs ir inovacijomis nepasitikintys gyventojai irgi renkasi tik apčiuopiamus aktyvus. Be to, jau vien tai, kad dalyje euro zonos valstybių vis dar stebimas nemažas šešėlinės ekonomikos mastas, neleis gryniesiems nunykti, nes jie užtikrina anonimiškumą“, – aiškina ekspertė.
Jai pritaria ir KTU mokslininkas. Anot E. Stankevičiaus, įvedus skaitmeninį eurą, euro zonos gyventojas turėtų daugiau pasirinkimo, kaip atsiskaityti – banknotais ir monetomis arba naudojant skaitmeninę euro formą.
Nepaisant to, ekonomistas pripažįsta, kad grynųjų vaidmuo keičiasi – Lietuvoje darbo užmokestis mokamas pavedimu į sąskaitą, todėl kasdieniams mokėjimams kortelė ar telefonas dažnai yra greitesni ir patogesni.
Tuo metu grynieji naudingi, kai sutrinka internetas, reikia atsiskaityti vietoje, kur elektroniniai mokėjimai nepriimami, arba žmogus nori aiškiau kontroliuoti savo išlaidas.
„Vis dėlto svarbu pagarbiai vertinti žmonių pasirinkimą naudoti grynuosius, nes tai nebūtinai reiškia technologijų baimę ar nenorą keistis. Daliai visuomenės grynieji yra aiškesnis, įprastesnis ir psichologiškai saugesnis būdas tvarkyti kasdienius pinigus. Fiziškai turimi pinigai leidžia lengviau matyti, kiek išleista ir kiek liko, o tai kai kuriems žmonėms padeda geriau planuoti išlaidas“, – atskleidžia specialistas.
Anot jo, grynųjų naudojimas ateityje mažės, tačiau tai bus visuomenės skaitmenizacijos rezultatas, o skaitmeninis euras dar labiau išplės skaitmeninių mokėjimų pasirinkimą.
Šaltinis: TV3.LT
