Antstolių įkainiai bus perskaičiuoti, o nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo liepos
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvoje planuojama iš esmės peržiūrėti antstolių paslaugų įkainius. Nors konkretūs dydžiai kol kas nėra patvirtinti, jau dabar aišku, kad keisis pati vykdymo išlaidų nustatymo sistema, o tai tiesiogiai palies tūkstančius skolų turinčių gyventojų. Pokyčiai įgyvendinami remiantis dar 2020 metais pateiktomis Valstybės kontrolės rekomendacijomis.
Lietuvos antstolių rūmų (LAR) valdytoja Dovilė Šnirpūnė aiškina, kad prieš dvejus metus buvo nuspręsta vykdymo išlaidų reglamentavimą perkelti į aukštesnį – Vyriausybės – lygmenį. Pasak jos, tai turėtų užtikrinti aiškesnę ir ekonomiškai pagrįstą sistemą, kuri atitiktų įstatymuose įtvirtintus principus.
„Įstatyme įtvirtinama, kad vykdymo išlaidų dydžius, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, naudodamasi savo tvirtinama vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika. Pagal įstatymą naujieji įkainiai turėtų įsigalioti 2026 m. liepos 1 d.“, – sakė D. Šnirpūnė.[1]
Ji pabrėžia, kad iki šiol galiojusi sistema nebuvo tinkamai susieta su realiomis darbo ir laiko sąnaudomis, o antstolių atliekami veiksmai dažnai neatsispindėjo įkainiuose taip, kaip reikalauja įstatymas.
Dabartinė sistema leidžia mažoms skoloms išaugti kelis kartus
Šiuo metu antstolių vykdymo išlaidos susideda iš administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui, o jų dydis priklauso nuo išieškomos sumos. Mažoms skoloms taikomi fiksuoti įkainiai, kurie proporciškai dažnai tampa gerokai didesni už pačią skolą. Pavyzdžiui, išieškant iki 300 eurų, administravimo išlaidos gali siekti iki 24 eurų, o atlygis antstoliui – iki 80 eurų.
Tai reiškia, kad net 150 eurų skola, pridėjus visas išlaidas, gyventojui gali kainuoti daugiau nei 100 eurų papildomai. Didėjant skolai, atlygis antstoliui skaičiuojamas procentais, tačiau ir čia nustatytos minimalios ribos, kurios lemia, kad net ir vidutinio dydžio skolos išieškojimas tampa brangus.
D. Šnirpūnė teigia, kad naujų įkainių kol kas neįmanoma prognozuoti skaičiais, nes šiuo metu institucijos tik derina Teisingumo ministerijos parengtą metodikos projektą. „Metodikos tikslas – užtikrinti ekonominiais skaičiavimais grįstą, įstatymuose įtvirtintais kriterijais paremtą vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžių apskaičiavimą“, – aiškino ji.
Pasak LAR, dabartinė sistema verčia antstolius socialiai jautrius procesus vykdyti beveik simbolinėmis sumomis, o tai ilgainiui tampa nebetvaru.
Kritikai įspėja, kad didesni įkainiai gali dar labiau įstumti žmones į skolas
Socialinės apsaugos ir skurdo mažinimo srityje dirbančios organizacijos į planuojamus pokyčius žiūri atsargiai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad didėjant vykdymo išlaidoms labiausiai nukentėtų mažas pajamas gaunantys žmonės.
„Vykdymo išlaidų dydžiai ir jų taikymo modelis turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį skurdą patiriantiems ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems skolų išieškojimo procesas dažnai tampa papildomu finansiniu, socialiniu ir psichologiniu iššūkiu“, – sakė A. Adomavičienė.
Ji pabrėžia, kad kol kas nėra atlikta pakankama analizė, kuri parodytų, kaip konkretūs metodikos pakeitimai paveiks skirtingas skolininkų grupes. Pasak jos, ypač svarbu įvertinti mažų – 20, 50 ar 100 eurų – skolų atvejus, kur vykdymo išlaidos šiandien gali viršyti pačią skolą kelis kartus.
Panašios pozicijos laikosi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri įkainių didinimui nepritaria. Ministerijos teigimu, toks sprendimas galėtų dar labiau gilinti įsiskolinimus, skatinti nelegalų darbą ir prieštarautų valstybės tikslui mažinti skurdą bei socialinę atskirtį. Diskusijos dėl galutinės tvarkos tęsis, tačiau jau dabar aišku, kad sprendimai turės ilgalaikių pasekmių tiek skolininkams, tiek visai skolų išieškojimo sistemai.
Šaltinis: 77.LT
