Homoseksuali Rasa klausia Lietuvos politikų tiesiai šviesiai: kodėl negaliu auginti vaikų su savo mylimąja?

Žmonės

Nors partnerystės įstatymo pavadinimą valdančioji dauguma pakeitė, diskusijos dėl LGBTQ bendruomenei priklausančių asmenų teisių toli gražu netyla. Homoseksuali moteris atvirai kreipėsi į valdžios atstovus klausdama, kodėl Lietuvoje ji negali jaustis pilnaverčiu žmogumi.

Moteris teigė jau ilgą laiką gyvenanti Austrijoje, nes vos grįžusi į Lietuvą turi įrodinėti, kad turi lygias teises, kaip ir heteroseksualūs asmenys. Ji teigė, kad Lietuvoje LGBTQ bendruomenei prijaučiančių asmenų daugėja ir klausė politikų, kaip jie keis savo nuomonę partnerystės atžvilgiu po kelerių metų.

Paklausė tiesiai į akis: kodėl negaliu auginti vaikų su savo mylimąja?

Diskusijos „Partnerystės įstatymas: kokią vertybinę kryptį pasirinksime?“ metu prabilo homoseksuali moteris vardu Rasa. Ji apipylė politikus nepatogiais klausimais, kodėl šie prieštarauja homoseksualių ir heteroseksualių asmenų teisių sulyginimui.

„Aš esu lesbietė, homoseksuali moteris – noriu tai jums pasakyti, nes man yra sudėtingiau diskutuoti šiuo klausimu negu jums visiems kartu paėmus. Jūs nieko neturite prarasti, o tai yra mano gyvenimas“, – į partnerystei prieštaraujančius politikus kreipėsi moteris.

Rasa Lietuvoje negyvena jau ilgą laiką, eina mokslo darbuotojos pareigas Vienos universitete. Moters teigimu, jai liūdna grįžti į tėvynę ir suvokti, kad turi kaskart įrodinėti esanti lygiateisis žmogus.

„Kai grįžtu į Lietuvą, prisimenu, kodėl negyvenu Lietuvoje, nes nemalonu sėdėti tokiose diskusijose ir įrodinėti, kad esu pilnavertis žmogus. Įstatyminė bazė nepasikeitė, mano teisės vis dar yra antroje vietoje. Tačiau vienas dalykas pasikeitė. Tokių žmonių, kaip aš, kurie išdrįs jums pasakyti į akis: Aš esu gėjus, aš esu lesbietė, aš esu trans, bus daugiau ir daugiau“, – teigė Rasa.

Moteris įspėjo, kad laikui bėgant partnerystę ir LGBTQ bendruomenę palaikančių gyventojų Lietuvoje vis daugės, o tada politikams teks keisti savo nuomonę.

„Man atrodo, kad jūs truputį apsiskaičiuojate, nes jums dabar atrodo, kad atstovaujate daugumą, bet po kelerių metų tradicinės šeimos gerbėjų, mylėtojų vaikai jiems pasakys: Tėti, aš esu gėjus, mama, aš esu trans. Ir tie žmonės pakeis savo nuomonę palaipsniui. <…> Kaip jūs keisite savo nuomonę, kai ją reikės keisti, nes daugumos nuomonė bus pasikeitusi? Kaip suderinsite tai, ką sakote šiandien apie LGBT žmones, su tuo, ką jums reikės po kelerių metų sakyti?“, – klausė Rasa.

Moteris pripažino, kad Lietuvoje atvirai kalbėti apie savo seksualinę orientaciją jai vis dar sudėtinga.

„Aš dar bijau. Drebu dabar, kalbėdama su jumis. Man 33 metai, man nėra lengva pasakyti kitiems žmonėms, kad aš lesbietė, šitą žodį ištarti. <…> Kodėl aš negaliu kurti santykių su kitu žmogumi ir kad tie santykiai nėra lygiaverčiai, pavyzdžiui, jūsų santykiams? Kodėl aš, kaip žmogus, negaliu auginti vaikų su savo mylimąja ir kad valstybė į tai žiūrėtų taip pat, kaip į kitų žmonių santykius?“ – klausimus kėlė Rasa.

Politikai prieštarauja: mano, kad visuomenė nuomonės nekeis

Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas išsakė nuomonę, kad politikų prieštaravimas partnerystei yra patyčios prieš LGBTQ bendruomenę.

„Pažiūrėkime į homoseksualius asmenis. Jų atžvilgiu yra priiminėjami arba nepriiminėjami įstatymai, kad nebūtų jiems suteikta teisė. <…> Ką mes darome su kitokiais visuomenės nariais, kurie yra kitokie negu mes? Kodėl jų atžvilgiu leidžiame sau taip elgtis?“ – kalbėjo parlamentaras.

O štai „valstietis“ Aurelijus Veryga laikėsi priešingos nuomonės. Jis teigė atstovaujantis dalį visuomenės, kuri laikosi vertybinių principų ir dėl to nepritaria homoseksualių asmenų santykių reglamentavimui.

„Galvoju, kad visgi du skirtingi dalykai yra patyčios ir sutikimas ar nesutikimas su kažkokiais sprendimais ar nuomone. <…> Aš nesutinku su kai kuriais dalykais, bet tai nesuteikia man jokios teisės nepagarbiai kalbėti ar iš ko nors šaipytis. <…>

Kas bus, kai pasikeis [visuomenės – tv3.lt] proporcija? Aš nežinau, ar ji pasikeis – galbūt. Bet manau, kad tada bus taip, kaip dabar yra kolegoms, kurie atstovauja mažesnę proporcinę dalį. Gal nesutikčiau su komentaru, kad bandome aplinkinių kelių ieškoti. Gal nesu taip aiškiai kaip Rita Tamašunienė pasakęs, bet galiu pakartoti viens prie vieno jos žodžiais. Aš turiu tokius pačius religinius, moralinius įsitikinimus. Mano jie yra tokie patys, kaip Ritos. <…> Džiaugiuosi, kad esu laisvoje šalyje. Aš taip pat atstovauju dalį visuomenės“, – kalbėjo A. Veryga.

Tuo tarpu „darbietis“ Marijus Velička sakė, kad partnerystė jam atrodo nepriimtina, bet jis jokiu būdu nediskriminuoja asmenų dėl jų lytinės tapatybės ar orientacijos.

„Yra normalu demokratinėje visuomenėje turėti kitokią nuomonę. Mes galime sutarti, kad tam tikrais klausimais nesutariame. Išsakiau savo abejones, pasakiau savo ypatumus, dėl ko man tai atrodo nepriimtina. Bet lygiai taip pat išsakiau, <…> kad patyčios, diskriminavimas asmens dėl jo lytinio tapatumo, jis man nepriimtinas ir aš visais atvejais tą dalyką ginsiu“, – sakė jis.

Tačiau jis prieštaravo Rasos išsakytam teiginiui. Darbo partijos atstovas sakė manantis, kad visuomenės požiūris į partnerystę ir homoseksualių asmenų santykius bėgant metams nepasikeis.
„Kaip tėvas auklėju savo vaikus tokia dvasia, kokia pats buvau auklėtas, pagal papročius, religinius dalykus. Ar aš savo vaiką auklėju būti tolerantišku? Visiškai, absoliučiai, be jokių išlygų. Tačiau aš aiškinu jam tuos dalykus, kokius suprantu vertybiniu arba šeimos pagrindu“, – teigė M. Velička.

Partnerystės įstatymą keičia civilinė sąjunga

Pirmadienį pasirodė žinia, kad valdančioji koalicija pasirinko kompromisą – bandys įteisinti partnerystę, tik šįkart tai vadins civiline sąjunga. Keisis ir kitos dviejų asmenų sąjungos nuostatos.

Partnerytės įstatymo teikėjai siekė, kad heteroseksualios ir homoseksualios poros galėtų įteisinti sąjungą Civilinės metrikacijos biure, tačiau dabar šios galimybės nebeliks. Siūloma, kad civilinę sąjungą tvirtintų notaras. Be kita ko, partneris negalės pasiimti antros pusės pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

Tačiau civilinės sąjungos partneriai galės paveldėti vienas kito turtą, gauti informaciją apie sveikatos būklę iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Šaltinis: tv3.lt

 

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!