Europoje buvę kariškiai ir karybos ekspertai, aiškindamiesi galimas grėsmes ateityje, imitavo scenarijų, kaip Rusija užpuola Lietuvą. Rusija laimėjo per kelias dienas, – rašoma „Wall Street Journal“.
Scenarijuje modeliavimo strategijas sudarinėjo dalyvavo buvę Vokietijos ir NATO pareigūnai, įstatymų leidėjai ir saugumo ekspertai. Pagal scenarijų Rusijos puolimas „vyko“ 2026 m. spalio mėn.
NATO strategai suka galvą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos
Daugelio Europos saugumo ir politikos lyderių nuomone, Rusijos invazija į NATO ir ES šalis tapo labiau tikėtina dėl didėjančios įtampos. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), anksčiau buvo manoma, kad Rusija negalės kelti grėsmės NATO iki 2029 metų. Dabar vis labiau sutariama, kad toks scenarijus gali įvykti gerokai anksčiau.
„Mūsų vertinimu, Rusija per metus galėtų perkelti didelius kariuomenės pajėgumus“, – interviu teigė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
Ir pridūrė: „Matome, kad jie jau didina strategines atsargas ir plečia savo buvimą bei resursus palei NATO sienas.“
WSJ taip pat pažymi, kad akivaizdžiausi Rusijos taikiniai yra šalys, kurios kadaise priklausė SSRS – Lietuva, Latvija ir Estija.
NATO strategai taip pat nerimauja dėl galimų Rusijos planų, susijusių su Švedijos, Suomijos ir Danijos salomis Baltijos jūroje, dalimi Lenkijos teritorijos, Norvegijos ir Suomijos šiaurės regionais, taip pat dėl galimų smūgių prieš Europos strateginę infrastruktūrą vakaruose – net iki Nyderlandų Roterdamo uosto.
Karinių pratybų scenarijus: rusai užima Marijampolę
Gruodį Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Šmidto universiteto Vokietijos karo pratybų centras surengė pratybas, imituojančias Rusijos invaziją į Lietuvą.
Jose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų ir žinomų saugumo ekspertų, kurie suvaidino scenarijų, vykstantį 2026 metų spalį.
Pratybų metu Rusija pasinaudojo tariamos humanitarinės krizės Rusijos eksklave Kaliningrade pretekstu ir užėmė Lietuvos miestą Marijampolę – vieną strategiškai svarbiausių transporto mazgų Europoje.
Rusijos pareiškimai, kad invazija esą yra humanitarinė misija, pasirodė pakankami, kad JAV atsisakytų taikyti NATO 5-ąjį straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą.
Vokietija, anot taikyto scenarijaus, parodė neryžtingumą, o Lenkija, nors ir mobilizavo pajėgas, jų nepermetė per sieną į Lietuvą.
Vokietijos brigada, jau dislokuota Lietuvoje, taip pat nesikišo, iš dalies todėl, kad Rusija panaudojo bepiločius orlaivius keliams, vedantiems iš jų bazės, užminuoti.
„Atgrasymas priklauso ne tik nuo pajėgumų, bet ir nuo to, ką priešininkas mano apie mūsų valią. Per karo žaidimus mano „rusiški kolegos“ ir aš žinojome: Vokietija dvejos. To pakako pergalei“, – sakė Vienos karo analitikas Franzas-Stephanas Gady, pratybose vaidinęs Rusijos generalinio štabo viršininką.
Dėl to, pratybų metu, be JAV lyderystės, Rusijai per kelias dienas pavyko pasiekti pergalę – pakirsti pasitikėjimą NATO ir įtvirtinti dominavimą Baltijos šalyse, pasitelkus vos 15 tūkst. karių kontingentą.
Putinas nelauks, kol Europa bus pasirengusi
Tuo tarpu realiame gyvenime Lietuva ir kiti sąjungininkai gautų pakankamai žvalgybinės informacijos perspėjimų, kad išvengtų tokio scenarijaus, teigė kontradmirolas Giedrius Premeneckas, Lietuvos gynybos štabo viršininkas.
Net ir be sąjungininkų pačios Lietuvos ginkluotosios pajėgos – 17 tūkst. taikos metu ir 58 tūkst. po skubios mobilizacijos – galėtų susidoroti su ribota grėsme Marijampolei.
Pasak jo, ir Rusijai tektų įvertinti didelę riziką: „Rusijai Kaliningrado išlaikymas taptų dilema, ir jei Rusija imtųsi veiksmų, NATO turi labai aiškiai pasakyti, kad tokiu atveju ji prarastų Kaliningradą.“
Tuo pačiu kai kurie Europos pareigūnai ir saugumo analitikai teigia, kad net ir be susitarimo dėl Ukrainos Rusijos kariuomenė galėtų akimirksniu atlaisvinti iki 200 tūkst. kovose užgrūdintų karių, paprasčiausiai persijungdama nuo puolamųjų operacijų prie fronto linijos išlaikymo.
Tai daugiau karių, nei V. Putinas panaudojo pradiniam plataus masto invazijos į Ukrainą etapui 2022 metais.
„Jei tikslas – parodyti, kad NATO 5-asis straipsnis neveikia ir suskaldyti europiečius, tam reikia valios, o ne itin didelių karinių pajėgumų. Kodėl Putinui reikėtų laukti, kol Europa bus pasirengusi?“ – pažymi Nico Lange‘as, buvęs aukšto rango Vokietijos gynybos pareigūnas.
Šaltinis: tv3.lt
