Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė leidiniui „Financial Times“ sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karių į Ukrainą mokymo tikslais, tačiau Kyjivas esą to dar nepaprašė.
Premjerė pripažino, kad Rusija tai palaikytų provokacija: „Jei mes galvotume tik apie Rusijos atsaką, negalėtume siųsti nieko. Kas antrą savaitę girdime, kad kas nors gaus branduolinį smūgį.“ Šią savaitę Rusija vykdo taktinių branduolinių ginklų pratybas, tačiau I. Šimonytė teigė abejojanti, kad Maskva juos panaudotų Ukrainoje dėl radioaktyvaus užterštumo pavojaus.
„Dažniausiai vėjas pučia iš Vakarų į Rytus“, – sakė premjerė.
Intensyvindama atakas Ukrainos energetikos infrastruktūrai, mokykloms ir ligoninėms, Rusija „bando sukelti naują pabėgėlių iš Ukrainos bangą, nes neliktų bazinių patogumų ir paslaugų“.
Ji taip pat atmetė teiginius, kad Lietuva padės į Ukrainą grąžinti karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrus ir pabrėžė, kad šalis „neorganizuos deportacijų, neieškos ukrainiečių vyrų šalyje, nes tai būtų neteisėta“. Premjerė nurodė, kad Europos Sąjunga garantavo apsaugą ukrainiečiams iki 2025-ųjų kovo.
Tačiau asmenims, kurie vengia karinės tarnybos, gali būti nesuteikiami nuolatiniai leidimai gyventi šalyje. Lietuva „nori padėti Ukrainai užtikrinti, kad ji turėtų potencialą atnaujinti savo ginkluotąsias pajėgas ir leisti besikaunantiems ilgą laiką pailsėti“.
Į šiuos teiginius sureagavęs Rusijos Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kortopalovas agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė, kad tokie Lietuvos veiksmai „nepaveiks specialiosios operacijos tikslų išpildymo, bet tik prisidės prie Lietuvos problemų“.
„Tai jų sprendimas, jei vėliau jiems kas nors nutiks, tai guls ant atsakingų politikų ir lyderių sąžinės“, – aiškino A. Kortopalovas.
Šaltinis: lrytas.lt
