Skirtingai nei JAV, kur prezidento rinkimai lydimi protestų, skundų ir kreipimųsi į teismus, Lietuvoje po Seimo rinkimų nauja koalicija susibūrė greitai, ir pažadas, kad derybos bus greitos ir konstruktyvios – įgyvendintas. Ketvirtadienį trys valdančiąją koaliciją formuojančios partijos paskelbė parengusios koalicijos sutartį, kuri pasirašoma pirmadienį. „Savaitėje“ – būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė.
– Ar yra priežasčių, kurios sutrukdytų pirmadienį pasirašyti koalicijos sutartį?
– Neįsivaizduoju, kas turėtų atsitikti, meteoritas gal nukristi ar kažkas labai netikėto, nes partijų derybininkai sutarė, toliau reikia patvirtinimo, žinoma, iš partijos valdymo organų, tačiau tas procesas taip pat sklandus. Tai neturėtų būti jokių formalių kliūčių tą sutartį pasirašyti pirmadienį taip, kaip suplanuota.
– Į akis krenta deklaruojamas aukštos politinės kultūros standartas. „Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir moralinių priežasčių“. Tai yra sakinys iš sutarties. Ar tai reiškia, kad jei Vyriausybės narys arba vienos iš koalicijos frakcijų politikas bus įtartas neskaidria veikla, jis iš karto bus priverstas trauktis, nelaukiant jokio teismo sprendimo ir neklausant jokių argumentų, kad teisiškai jis niekam nenusižengė?
– Žinote, politikoje kartais būna tų etikos problemų skirtingo masto, tačiau čia, matyt, reikia geriausiai taikyti tą dėsnį, kuris sako, kad tu žinai, kas tai yra tada, kada pamatai. Tai akivaizdu, kad jeigu kyla visuomenėje didelių abejonių dėl vieno ar kito politiko veiklos, tai atsakomybę politikas turi prisiimti anksčiau, negu kažkokia galutinio teismo instancija pasakys, kad jis buvo kaltas, nes net jeigu jis buvo nekaltas, ta įtampa, kurią visuomenėje sukelia, sakykim, kažkokios temos nagrinėjimas, pati savaime nėra gerai, ir manau, kad tie žmonės, kurie eina į politiką, šitą riziką tiesiog turi prisiimti. Štai taip aš skaitau šitą punktą ir aš taip jį taikyčiau sau.
– Ar aš teisingai suprantu, jūs norite užtikrinti, kad ministro J. Narkevičiaus situacija jūsų Vyriausybėje tiesiog negali pasikartoti ir neturi pasikartoti?
– Manau, kad ministro J. Narkevičiaus situacija yra jau toks tikrai pakankamai akivaizdus atvejis. Turbūt, kad ministro Narkevičiaus situacija, aš tikiuosi, nepasikartos Vyriausybėje nuo pat pradžios todėl, kad pirmas klausimas yra vis dėlto, kaip ministras Narkevičius pateko į Vyriausybę su savo kompetencija ir, sakykim, gebėjimu apskritai tokią poziciją užimti? Tai, kas vyko toliau, be jokios abejonės, buvo ne viena proga, kada ministras galėjo pasitraukti, jis nepasitraukė. Norėčiau tikėtis, kad jeigu man tektų vadovauti Vyriausybei, tai bet kuris Vyriausybės narys, pakliuvęs į kažką panašaus – ko nenorėčiau tikrai sulaukti, bet neatmeskime nieko pasaulyje ir nieko gyvenime – tikrai susiprastų ir pasitrauktų pats ir nereikėtų jo varyti varu nei prezidentui, nei ministrui pirmininkui, nei visam Seimui kartu surėmus pečius.
– Bet ar jūs esate numačiusi tą situaciją, jeigu vis dėlto ministras atsisako trauktis, o koalicijos partneriai jums iškelia kažkokių sąlygų?
– Aš pasitraukčiau pati.
– Jūs jau esate tą pasakiusi partneriams?
– Aš esu pasakiusi koalicijos partneriams, kad tokioje situacijoje aš pasitrauksiu.
– Taip jau sutampa, kad konservatoriams tenka būti valdžioje, kai ištinka kokios nors krizės, kai jas reikia suvaldyti ir tada jie dažniausiai užsitraukia rinkėjų nemalonę. Kokią finansinę situaciją jūs tikitės rasti arba gal jūs jau žinote, kokią jūs rasite, ir ar tai privers jus imtis nepopuliarių sprendimų?
– Na, turbūt, kad kažkam tie sprendimai, kurių gali tekti imtis nepatiks ir, matyt, kad taip jau yra, kad jie ir neprivalo visiems patikti, bet, be jokios abejonės, mes nesame toje situacijoje, kurioje buvom 2008 metais. Nebus taip, kad Šimonytei reikės kiekvieną naktį atsibusti išpiltai prakaito ir galvoti, ar aš turėsiu iš ko išmokėti pensijas.
Tikrai pensijas išmokėti pavyks, bet problema yra kita – neatitikimas tarp pajamų ir išlaidų ateinančiais metais vis tiek yra labai didelis ir mūsų skola jau pagavo pagreitį lipti į kalną, todėl visus tuos didingus įsipareigojimus, kurie dabar yra biudžete suplanuoti, nors biudžete nėra suplanuoti kai kurie paprastesni įsipareigojimai, pavyzdžiui, to paties pensijų indeksavimo sumos yra nepilnos, kurios privalėtų būti pagal įstatymą, kai kurios kitos lėšos taip pat nėra įtrauktos į biudžetą, dabar Seime dar vis valdančiosios daugumos atstovai su malonumu registruoja papildomus pasiūlymus padidinti išlaidas tam ir kitam, bet didžiausia problema yra ne tai.
Didžiausia problema yra tie vadinamieji investiciniai pinigai, kurie tarsi tokia ruletė, čia toks lošimas truputėlį, kad mes finansuosime visa tai ES parama, kuri ateis po to, kai bus patvirtintas gaivinimo fondas. Bet tai dar nėra padaryta, sąlygos nėra žinomos ir, jeigu tai nebus suderinta, mes liksime su dar didesne skola, todėl čia tikrai padirbėti bus ties kuo.
– Yra dar sutartyje toks punktas, kuris pavadintas „Atskiriems koalicijos partneriams ypatingai aktualių klausimų sąrašas“. Tai jis man labai užkliuvo ir aš noriu pasakyti, kad įdomu, jog kai kurie punktai tame sąraše sutampa su 2016 metų LVŽS ir LSDP koalicinės sutarties punktais tiktai jie kitaip skamba. Aš kalbu apie asmenvardžių rašymą, apie reprodukcinę sveikatą, partnerystės įteisinimą. Anai valdžiai nepavyko. Kiek tikėtina, kad šitie punktai rasis Vyriausybės programoje ir jūs mėginsite juos įgyvendinti?
– Toks ir yra sutarimas koalicijoje – tai nėra punktai, kurie rasis Vyriausybės programoje todėl, kad ne Vyriausybėje bus reikalingas palaikymas tiems sprendimams, o palaikymas bus reikalingas Seime. Ir atskiriems sprendimams bus reikalinga vis kitokia koalicija: asmenvardžių rašymui, matyt, ji bus vienokia, partnerystės įteisinimui – kitokia, verslinės žūklės uždraudimui – dar kitokia. Tai tam šitie klausimai ir yra iškelti į atskirą sutarties dalį, labai aiškiai suvokiant, kad tai bus Seimo narių, Seime esančių daugumos atstovų darbas ir užduotis – rasti pakankamą paramą galbūt ir tose frakcijose, kurios nepriklausys koalicijai, šitų klausimų sprendimui. Nes Vyriausybei pateikti tokius projektus nėra sudėtinga, sudėtinga yra Seime įtikinti daugumą Seimo narių, kad šitie sprendimai būtų priimti, todėl jie yra iškelti į atskirą poziciją, ir čia turės padirbėti mūsų frakcijų atstovai, telkdami kiekvienam klausimui iš esmės atskirą koaliciją.
– Na, ir dar būtinai turi paklausti, ar jau yra aišku, kaip dalinsitės ministrų postus? Aš turiu galvoje, kiek priklausys konservatoriams ir kiek priklausys Liberalų sąjūdžiui ar Laisvės partijai?
– Sutartyje yra tiktai bendra nuostata, kad turi būti tam tikras proporcingumas vis dėlto. Kadangi frakcijų dydžiai yra toks objektyviai egzistuojantis dalykas, bet konkretūs pozicijų pasidalinimai nėra dabar apspręsti, išskyrus Ingridą Šimonytę, kuri yra įvardinta sutartyje kaip fizinis asmuo. Tai pasirašę sutartį iš karto bandysime suderėti ar susiderinti ir tas pozicijas, į kurias kiti koalicijos partneriai deleguos savo atstovą.
– Ar konservatoriai sutiktų Seimo pirmininką atiduoti Liberalų sąjūdžiui, kuris pareiškė kažkokias nuomones į tai?
– Aš esu tikra, kad mes rasim geriausią kandidatūrą į Seimo pirmininkus. Čia niekas nieko neturi, kad galėtų kažką atiduoti.
– Ar yra geresnių kandidatų už Viktoriją Čmilytę-Nielsen, jūsų požiūriu?
– Žiūrėkit, aš nenoriu leistis į tokius asmeninius palyginimus. Aš manau, kad Seimui reikia tokio pirmininko, kuris galėtų telkti Seimą darbui. Koks bus sprendimas sutartas aš kol kas nenoriu sakyti, nes negaliu pasakyti, bet nė kiek neabejoju, kad jis bus greitai išrinktas.
– Žiūrėkite, bet be ministrų, be Seimo pirmininko dar yra ir paties premjero ofisas, yra jo komanda. Ar jūs jau žinote kandidatus, jūs jau numatėte, kas dirbs su jumis?
– Taip, aš jau esu turbūt suformavus, sutarus bent jau preliminariai su didžiąja dalimi žmonių, su kuriais aš norėčiau dirbti Vyriausybėje, kurie man galėtų patarti ir būtų patarėjo statusu, bet kol kas, kol voverė dar medy, tai aš puodo dar nekaičiu. Tiesiog turiu preliminarius susitarimus ir, manau, kad komanda yra iš esmės pilna.
– Tai, prašau, išduokite paslaptį vis dėlto – Rasa Jakilaitienė taps jūsų atstove spaudai?
– Gal ir taps, jeigu mane patvirtins ministre pirmininke, bet aš tikrai labai raginčiau neklausinėti manęs konkrečių pavardžių, nes tikrai manau, kad tai bus puikūs žmonės. Dalis jų žinomi visuomenei, dalis su manimi anksčiau dirbę ir čia po atskirą pavardę klausinėt, matyt, nėra labai didelės prasmės.
– Gerai, sutariam. Tai, ačiū Jums labai už šitą pokalbį, sėkmės Jums.
Šaltinis: lrt.lt
