Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienio popietę surengė spaudos konferenciją, kurioje įvertino Rusijos veiksmus.
Premjerė teigė planuojanti vizitą į Ukrainą, kartu su kitų šalių kolegomis.
„Manau, kad netolimu metu, kitą savaitę galbūt“, – sakė I. Šimonytė.
Parodyta nepagarba Vakarų lyderiams
Premjerė taip pat teigė, kad vakarykščiu sprendimu Kremlius parodė nepagarbą bet kokiems Vakarų lyderių bandymams kalbėtis ir ieškoti išeičių.
„Diplomatiniai keliai ar priemonės naudojamos ir tada, kai karas vyksta, ir istorija daug tokių pavyzdžių žino. Matyt, kad niekada nėra užkirstas kelias diplomatijai ir manau, kad šios pastangos ir toliau bus naudojamos.
Klausimas, aišku, kokios sėkmės galima tikėtis, nes man atrodo, kad vakar ne vieną kartą buvo labai aiškiai pademonstruota absoliuti nepagarba pokalbininkams iš Vakarų pasaulio ir, mūsų žiniomis, vakar vyko pokalbiai tiek su ponu Macronu, tiek su ponu Scholzu, kurie kažkiek galbūt ir buvo informuoti apie numatomus priimti ar tuo metu jau faktiškai turbūt priimtus sprendimus, tačiau akivaizdu, kad nuomonė tuo klausimu buvo absoliučiai neįdomi. Buvo tiesiog pastatymas prieš faktą“, – teigė I. Šimonytė.
Dėl to diplomatija, kuri būtų skirta pamaloninti V. Putino režimą, pasak jos, būtų pasmerkta nesekmei. Ministrė pirmininkė taip pat akcentavo, kad V. Putiną, dar labiau nei sankcijos, neigiamai veikia Ukrainos polinkis į Vakarus ir šios šalies sėkmė.
„Pozityvioje darbotvarkėje ES tikrai turi galimybių atrasti savyje jėgų pasiūlyti Ukrainai aiškesnę europinę perspektyvą, tuo mobilizuojant žmones ir valdžią reformoms, suteikiant finansinę ir kitą paramą, kurios šiomis aplinkybėmis reikia“, – patikino I. Šimonytė.
Susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę
Vyriausybės vadovė teigė, jog paprastai Kremliaus deklaruoja viena, o daro visai ką kitą.
„Tai, kas atsitiko vakar vakare, visas tas saugumo tarybos spektaklis, kurį turėjome galimybę stebėti netiesiogiai, o gerokai sumontuotą. Ir vėliau pono Vladimiro Putino istorijos „paskaitą“ ir sprendimą, kuris nieko turbūt labai nenustebino, nes paprastai tai, ką Kremlius deklaruoja, kad neketina daryti, ar nedaro, paprastai realūs veiksmai būna priešingi. Tuo vakar buvo įsitikinta“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė teigė, jog „ši diskusija vyksta ne tik ir ne tiek apie Ukrainą“, kiek apie naujos įtakos zonų priskyrimą sau.
„Galbūt kažkam pasirodė, kad tiesiog buvo užfiksuotas status quo. Tai, kas buvo tose teritorijose be atpažinimo ženklų, dabar bus su jais. Tačiau tai yra gerokai sudėtingesnė situacija. Todėl, kad viena vertus, galima labai aiškiai konstatuoti, kad Kremlius iš Ukrainos reikalavęs besąlygiškai vykdyti Minsko susitarimus pagal Kremliaus interpretaciją, pats juos išmetė į šiukšlių dėžę.
Tačiau tie, kas vakar turėjo progos išklausyti visą pono Putino monologą labai aiškiai ir vienareikšmiškai galėjo įsitikinti, kad kaip mes esame ne kartą teigę – ši diskusija vyksta ne tik ir ne tiek apie Ukrainą, kiek apie galios, įtakos zonų priskyrimą sau. Ir akivaizdu, kad vakarų reakcija į tai, kas įvyko vakar ir šiandien bus labai labai svarbi. Užkardant (kelią, aut. p.) tiems sprendimams, kurie dar galėtų sekti“, – sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Šimonytė: vakar pamatėme, ko Putinas bijo labiau nei sankcijų
Vyriausybės vadovė I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat teigė, jog dar yra sankcijų, kurios būtų itin paveikios.
„Šalyse, kuriose politikai yra renkami poveikį turi bet kokie sprendimai, kurie turi įtaką rinkėjų savijautai ir jų situacijos vertinimui. Kadangi, deja, nei Rusija, nei Baltarusija nėra tokios šalys, yra akivaizdu, kad ponas Putinas gali aukoti labai daug savo gyventojų gerbūvio, kad įgyvendintų savo geopolitines ambicijas. Todėl labai sunku pasakyti, kur yra tas kritinis taškas, kada jau pats režimas manytų, kad kažkurios sankcijos veikia labai nepalankiai. Bet yra dar tam tikrų sričių, kur nėra dar viskas padaryta. Ir dabar jau ta kryptimi dirbama“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė spaudos konferencijoje konkrečiai įvardijo vieną klausimą, kuris yra paveikiausias Kremliui.
„Manau, kad artimo rato, susijusių asmenų galimybių naudotis vakarų pasaulio gerbūviu, nuolat jį maišant su žemėmis, yra vienas paveikiausių priemonių. O šiaip, sakyčiau, kad sankcijos sankcijomis, bet yra kitas dalykas, kurio Kremliaus režimas bijo labiau. (…) Manau, kad tai yra Ukrainos sėkmė. Todėl šiuo atveju kitoje pusėje, pozityvioje darbotvarkėje ES tikrai turi galimybių atrasti savyje jėgų pasiūlyti Ukrainai aiškesnę europinę perspektyvą, tuo mobilizuojant žmones, valdžią reformoms“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Papildomai gynybai planuojama skirti iki 0,4 proc. nuo BVP
Ji taip pat sakė, kad, jei nebus sušaukta neeilinė Seimo sesija, sprendimai dėl biudžeto dalies, skirtos gynybai didinimo būtų priimti įprastos pavasario sesijos kovo mėnesį pradžioje.
„Jeigu būtų reikalas skelbti nepaprastąją padėtį, pavyzdžiui, dėl kažkokių situacijos pokyčių, tai tuomet sesija turėtų būti sušaukta. (…) Jeigu nebūtų taip, kad būtų Seimas sušauktas į neeilinę sesiją, tuomet kovo pradžioje Vyriausybė, manau, bus pateikusi biudžeto patikslinimą – kaip minėjau, Krašto apsaugos ministerija su kariuomenė yra parengusi vertinimus, kokie pirkimai galėtų būti paankstinti ir jiems reikėtų numatyti papildomas lėšas“, – paaiškino I. Šimonytė.
„Mes kalbame apie kažką, kas galėtų būti iki keturių dešimtųjų procentinio punkto nuo BVP“, – pridūrė ji.
SWIFT sankcijose kol kas nebus
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pranešė, kad dėl Rusijos „naujausių veiksmų“ stabdoma „Nord Stream 2“ sertifikavimo procedūra. I. Šimonytės teigimu, šis dujotiekis net neegzistuodamas veikia dujų kainas, nes yra geopolitinis projektas.
„Tai negali pakeisti to fakto, kad dujotiekis nebuvo naudojamas dujų transportavimui, vadinasi, poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – nuo bendros geopolitinės padėties ir papildomų manipuliacijų, kurių Kremliaus režimas gali imtis“, – teigė premjerė.
Ji sakė, kad sankcijos bus keliomis kryptimis.
„Tai yra personalinės sankcijos asmenims, kurie prisidėjo prie šio sprendimo, taip pat sankcijos subjektams, susijusiems su tomis dvejomis nepripažintomis teritorijomis, taip pat sankcijos, susijusios su finansų subjektais.
Kadangi siekiama, jog sankcijos būtų kaip įmanoma labiau suderintos su JAV, Jungtine Karalyste ir kitais partneriais tam, kad tai būtų iš esmės vieningas sprendimas, tos diskusijos ir derinimai tebevyksta, ir sprendimai politiškai turi būti patvirtinti į dienos galą. Mano žiniomis, kalbos apie SWIFT nėra, bet tai turbūt nėra ir sankcijų pabaiga“, – sakė I. Šimonytė.
Delfi primena, kad pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.
Dviem oficialiais dekretais V. Putinas nurodė Gynybos ministerijai prisiimti „taikos palaikymo funkciją“ Donecko ir Luhansko srityse.
Maskva nepateikė daugiau detalių ar karių dislokavimo Rytų Ukrainoje datos. Dekretuose tik nurodoma, kad jie „įsigalioja nuo pasirašymo dienos“.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija permetė dešimtis tūkstančius karių prie Ukrainos sienų. Vakarai sako, kad Maskva planuoja juos išnaudoti invazijai į Ukrainą bet kuriuo metu.
V. Putino sprendimas pripažinti „Donecko Liaudies Respublikos“ ir „Luhansko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę laidoja trapius taikos susitarimus, skirtus sureguliuoti konfliktą Rytų Ukrainoje, ir atveria kelią Rusijos kariniams veiksmams šalyje.
Tame pačiame dokumente V. Putinas taip pat nurodė Užsienio reikalų ministerijai užmegzti diplomatinius santykius su Maskvos pripažintomis „respublikomis“.
Anksčiau pirmadienį Rusijos prezidentas pareikalavo, kad Kijevas užbaigtų bet kokias karines operacijas prieš separatistus Rytų Ukrainoje, o kitu atveju šalis susidurtų su dar daugiau kraujo praliejimo.
Šaltinis: delfi.lt
