Išaugusias degalų kainas kompensuoti galima vairuojant taupiau. Kaip tą mums padaryti?

Naujienos

Praėjusį mėnesį į neregėtas aukštumas šoktelėjusios degalų kainos šiek tiek stabilizavosi, tačiau vis tiek siekia daugelį vairuotojų gluminančius skaičius. Tačiau degalinių švieslentėse matomos kainos nuo vairuotojų nepriklauso, tad vienintelis dalykas, kuris dabar gali padėti sumažinti išlaidas degalams, yra vairavimo principų pakeitimas.

Daugkartinis įvairių eko žygių automobiliais laimėtojas Artūras Žukas tvirtina, kad jis kraupsta išgirdęs, kad kai kurių vairuotojų vidutinės degalų sąnaudos viršija dešimt litrų.

Pats dyzelinį „Škoda Superb“ universalą su 1,6 litro TDI varikliu vairuojantis pašnekovas tvirtina, kad mieste nesunkiai galima „tilpti“ ir į penkis litrus degalų šimtui kilometrų. Tam tiesiog reikia šiek tiek pakeisti įpročius ir laikytis ekonomiško vairavimo taisyklių.

Svarbiausia – prognozuoti situacijas

Pasak Artūro Žuko, daugelis mieste važinėjančių vairuotojų degalus eikvoja bereikalingai vien todėl, kad negeba prognozuoti situacijų kelyje. Energija mieste dažniausiai švaistoma tuomet, kai važiuojama ne sklandžiai, o nuolat stabdant ir vėl bėgėjantis, tačiau yra ir daugiau gudrybių, leidžiančių sumažinti degalų sąnaudas.

„Kai paklausau žmonių, kad pas juos automobilis „valgo“ dešimt, dvylika litrų degalų ir jiems tai yra įprasta, man čia yra nesuvokiami dalykai. Kadangi didžiausios degalų sąnaudos būna važiuojant mieste ir turbūt dauguma važinėja miestuose, reikia žinoti keletą dalykų, kurie padės sunaudoti mažiau degalų.

Pirmiausia reikėtų stebėti eismą aplink save ir prieš save. Ir stebėti reikia ne 50, ne 100 metrų, bet gerokai toliau į priekį. Juk matote, koks šviesoforas toliau dega. Pagal tai ir priimkite sprendimus, kokiu tempu iki jo važiuoti, kad nereikėtų staigiai kirsti per stabdį ir vėliau iš naujo bėgėtis. Sulėtėkite atleisdami akceleratorių ar įjungę žemesnę pavarą. Taip efektyviau išnaudosite variklio jėgą.

Be to, sudegs ir mažiau degalų, o privažiavus šviesoforą jis jau bus žalias ir jums nereikės iš naujo pajudėti iš vietos. Svarbu išlaikyti gerą vidutinį greitį ir kiek įmanoma išvengti situacijų „stok-startuok“. Šis punktas yra esminis.

Taip pat dažnai matau, kad žmonės automobilyje mėgsta vežiotis įvairius nereikalingus daiktus. Būna, kad atsidaro bagažinę, o ten – visas jų gyvenimas. Taip nuolat vežiojamas bereikalingas svoris, kuris irgi daro įtaką degalų sąnaudoms. Nesivežiokite visko su savimi. Pasiimkite tik tai, kas tuo metu reikalinga. Užmiestyje važiuojant pastoviu greičiu tas svoris tiek daug nelemia, o mieste, kai automobiliui reikia dažnai įsibėgėti, bereikalingi kilogramai tikrai daug lemia.

Pavyzdžiui aš su savo „Škoda Superb“ susitvarkau mieste reikalus sunaudodamas iki penkių litrų degalų. Tarkime, iš Pašilaičių į „Litexpo“ nuvažiuoju su 2,9 litro, iš Vilniaus į Kauną galiu nuvažiuoti su 2,7 litro šimtui kilometrų. Todėl sakau, kad viskas, kas daugiau nei penki litrai, man atrodo neekonomiška ir brangu. Tačiau ekonomiškas vairavimas gali pasirodyti nuobodus. Nors iš tiesų labai azartiška yra mėginti sunaudoti kiek įmanoma mažiau degalų.

Yra ir tokių taupymo metodų, kuriuos aš vadinu kraštutiniais. Tarkime, jei važiuoji į miestą su reikalais ir turi numatęs stoti keliose vietose, pirmąjį sustojimą reikia planuoti tolimiausiame maršruto taške. Per tą laiką, kol tašką pasieksite, sušils variklis ir sustojus jis taip greit neatvės. Jei pradėję maršrutą važiuosite į artimiausią tašką, ten vėl gesinsite variklį, vėliau vėl važiuosite į kitą tašką, variklis nespės sušilti ir greitai atvės, todėl degalų sąnaudos bus didesnės.

Beje, po kelionės automobilį iškart pastatykite taip, kad kitą rytą jums būtų iškart patogu išvažiuoti, nebereikėtų manevruoti, apsisukinėti. Ryte juk visa tai darysite šaltu varikliu, tad geriau iš vakaro automobilį iškart pastatykite patogiai, kol variklis šiltas. Aišku, čia jau kraštutiniai taupymo metodai.

Ir nepatariu stovint šildyti variklio. Tame nėra jokios ekonominės prasmės, nes važiuojant jis šyla greičiau. Be to, stovint ir šildant variklį nešyla alyva kituose agregatuose, tokiuose kaip reduktoriai ar pavarų dėžė. Tiesiog startuokite ir kol variklis šyla, važiuokite nedideliais sūkiais“, – principus paaiškino daugkartinis eko žygių laimėtojas Artūras Žukas.

Mindami dviratį energijos nešvaistome

Keliautojas, automobilių naujienų žurnalistas ir įvairių, su vairavimu susijusių rekordų autorius Vitoldas Milius tvirtina, kad ekonomiškas vairavimas turi ir nemažai psichologinių aspektų. Kaip sako pašnekovas, net ir tas vairuotojas, kuris nesivaiko ekonomiško vairavimo subtilybių, įsižiebus degalų lemputei bei aplink nesant degalinės jau ima priimti sprendimus, leidžiančius važiuoti ekonomiškiau.

Pasak Vitoldo Miliaus, kiekvienas vairuotojas važiavimą automobiliu turėtų vertinti per dviračio vairavimo perspektyvą. Juk mindamas dviratį kiekvienas taupome savo energiją. Kodėl tuomet nenorime taupyti automobilio variklio energijos, o kartu ir degalų?

„Pagrindinių ekonomiško vairavimo principų galėčiau suskaičiuoti apie dešimt. Vieni jų įtaką sąnaudoms daro didesnę, kiti – mažesnę. Gal nebūtinai jie visi svarbūs eiliniam ir eko rekordų nesivaikančiam vairuotojui, bet, mano manymu, pagrindinė taisyklė yra pats vairavimo stilius. Jei žmogus mėgsta vairuoti agresyviai, galbūt tai kartais yra linksma, bet tikrai neekonomiška.

Ko gero, kiekvienas vairuotojas per savo gyvenimą yra patyręs tą momentą, kai užsidegus degalų lemputei į svečius atėjo nerimas, kad gali „nedatraukti“ iki degalinės. Tikrai tai yra buvę kiekvienam, kuris skaitys šį straipsnį. Tuomet žmogus intuityviai, net nežinodamas nė vieno ekonomiško vairavimo principo pradeda važiuoti ekonomiškai.

Ypač važiavimas mieste ir tas beviltiškas neprognozavimas, atlėkimas prie sankryžos ir tuomet stabdymas, eikvoja energiją ir degalus. Paprastas pavyzdys – jei važiuojate dviračiu ir priekyje matote raudoną šviesoforą, natūraliai pradedate riedėti, nebeminate jau pedalų, neeikvojate energijos. Kadangi dviračio ratus sukti reikia savos energijos, savaime ją imame taupyti, o štai automobiliu važiuojant dažnai ta energija švaistoma veltui. Jeigu mes automobiliu mieste važiuotume šiek tiek panašiai kaip dviračiu, gana daug sutaupytume.

Už miesto vienintelis dalykas, ką gali daryti vairuotojai, tai pasirinkti mažesnį važiavimo greitį. Greitis bet kuriuo atveju pareikalaus daugiau energijos. Tarkime, jei kalbame apie 130 ir 110 kilometrų per valandą greičius, tai 20 km/val. greičių skirtumas dyzeliniams automobiliams bus šiek tiek juntamas, kiek daugiau benzininiams ir labai daug – varomiems elektra.

Užmiestyje vienareikšmiškai naudokite autopiloto funkciją, jei tokia yra, nes koja niekada nebus stabilesnė už elektroniką. Jei važiuojame kalnais, serpantinais ar vingiuotais keliais, autopiloto funkcijos naudojimas yra komplikuotas, nes vis tiek nepavyks palaikyti pastovaus greičio. Tuomet pasikliaukite savo koja ir galva. Ekonomiškiau važiuoti nei važiuojate dabar galima visur. Tereikia to norėti ir patys nustebsite, kaip sumažės degalų sąnaudos“, – sakė Vitoldas Milius.

Šaltinis: 15min.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!