Išėjimas iš darbo: 2 tūkst. eurų išmoka ir patarimai, kokių dokumentų jums nepasirašinėti

Naujienos

Sudėtinga situacija pernai vertė įmones stabdyti plėtrą, mažinti darbuotojų skaičių. Dalis jų bankrutavo. Specialistai vardija, ką daryti gavus įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir kam priklauso didesnės nei 2 tūkst. išmokos praradus darbą.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė skaičiavo, kad per 2023 m. 11 mėnesių buvo gauta 58 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus.

Daugiau dirbančiųjų atleista apdirbamosios gamybos (+0,4 tūkst.) ir statybos (+0,2 tūkst.) sektoriuose.

„Darbo organizavimo pakeitimai – pagrindinė įmonių grupės darbuotojų atleidimo priežastis, kuri nurodyta 36 Užimtumo tarnybai pateiktuose pranešimuose.

Antroji priežastis pagal gausumą – bankrotas, nurodytas 13 pranešimų. Juridinio asmens likvidavimas pažymėtas 5, struktūrinės pertvarkos – 2, veiklos stabdymas – 1, reorganizacija – 1“, – vardijo M. Jankauskienė.

Ilgalaikiams darbuotojams 2 tūkst. eurų išmokos

5 metus ar ilgiau vienoje įmonėje dirbę darbuotojai po jos bankroto ar etatų mažinimo gali kreiptis dėl ilgalaikio nedarbo išmokos.

„Sodra“ informavo, kad ilgalaikio darbo išmoka skiriama: 77,58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo nuo 5 iki 10 metų, 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo dirbo nuo 10 iki 20 metų, 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo 20 ir daugiau metų.

„Visa žmogui priklausanti suma išmokama vienu kartu. Vidutinė ilgalaikio darbo išmoka siekia apie 2 tūkst. eurų“, – skaičiavo „Sodra“.

Eurai (nuotr. BNS/J. Elinskas)

Gavus įspėjimą apie atleidimą svarbu neskubėti

„Glimstedt“ advokatų kontoros teisininkas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris teigė, kad darbuotojui susidūrus su galimu atleidimu, visada svarbu įvertinti, kokių pagrindu, dėl kokių priežasčių ir kokioms aplinkybėms egzistuojant yra inicijuojamas darbo sutarties nutraukimas.

„Darbo sutarties nutraukimas, įgyvendinamas darbdavio, gali įvykti keliais skirtingais pagrindais, kurių populiariausi yra šie: darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia.

Visiems šiems pagrindams taikomos skirtingos procedūrinės taisyklės, reikalingos skirtingos priežastys, taikomos skirtingos garantijos ir panašiai. Tad darbuotojui, gavusiam atitinkamą dokumentą apie numatomą jo atleidimą iš darbo (pvz., įspėjimą ir/ar įsakymą), pirmiausia reikėtų išsamiai susipažinti su tokiu dokumentu“, – patarė teisininkas.

Anot jo, gavus įspėjimą apie atleidimą nereiktų imtis skubių veiksmų.

„Jeigu darbdavys, įteikdamas atitinkamą dokumentą darbuotojui, nedelsiant reikalauja ir darbuotojo parašo, tokiu atveju svarbu įvertinti, ar darbdavys prašo tik darbuotojo patvirtinimo dėl susipažinimo su atitinkamu dokumentu, ar prašo būtent darbuotojo sutikimo: jeigu darbuotojo prašoma tik patvirtinti susipažinimą su tam tikru dokumentu, darbuotojas šį faktą gali patvirtinti savo parašu.

O jeigu prašoma darbuotojo sutikimo, darbuotojas neprivalo jokių sutikimų duoti nedelsiant; jeigu darbuotojas nėra tikras, dėl kokių priežasčių darbuotojo prašoma pasirašyti, tokiu atveju darbuotojas galėtų atsisakyti pasirašyti atitinkamą dokumentą, be kita ko, reikalaudamas pateikti tokio dokumento kopiją kitais būdais, pvz., el. paštu“, – komentavo teisininkas.

Svarbu nepasirašinėti nežinomų dokumentų

Anot A. Tuklerio, praktikoje neretai būna, kad darbdavys siekia nutraukti darbo sutartį jam palankiomis sąlygomis arba bando įtikinti darbuotoją išeiti iš darbo paties darbuotojo iniciatyva.

„Tokiais atvejais darbuotojams primintina, kad jie jokiais atvejais neprivalo pasirašinėti tokio pobūdžio dokumentų (susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo, prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo ir pan.).

Šiais atvejais, kai darbdavys inicijuoja darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu arba bando įtikinti darbuotoją išeiti iš darbo paties darbuotojo prašymu, darbuotojams rekomenduojama visapusiškai išsiaiškinti (pvz., raštu), dėl kokių konkrečių priežasčių darbdavys nori su jais atsisveikinti, fiksuoti tokius darbdavio veiksmus leistinomis priemonėmis (pvz., susirašinėjimus) ir neskubėti pasirašyti jokių dokumentų, prieš tai išsamiai neįvertinus jų turinio“, – atkreipė dėmesį teisininkas.

Pataria tartis su teisininkais ar Valstybine darbo inspekcija

Anot jo, gavęs siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu darbuotojas turi laiko pagalvoti.

„Prieš išreikšdamas sutikimą darbuotojas turi teisę gauti tokio pasiūlymo kopiją raštu ir svarstyti šį siūlymą bent 5 darbo dienas, o per šį laiką darbuotojas galėtų įvertinti darbdavio siūlymą, palyginti darbdavio siūlomas sąlygas su sąlygomis, kurios būtų taikomos darbdaviui inicijuojant atleidimą kitais pagrindais, galbūt pateikti savo kontrapasiūlymą ir panašiai.

Tuo tarpu, darbuotojui primintina, kad jeigu nutiko taip, kad darbuotojas vis dėlto pasirašė ir įteikė darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru, jis gali ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos jį atšaukti, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta, o vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu“, – komentavo A. Tukleris.

Pasak jo, kiekviena atleidimo procedūra yra individuali ir specifinė, tačiau visais atvejais darbuotojui, kurio atžvilgiu darbdavys inicijuoja darbo sutarties nutraukimą, svarbiausia yra neskubėti, į susiklosčiusią situaciją reaguoti ramiai bei atidžiai apgalvoti kiekvieno darbuotojo galimo veiksmo tikslus ir pasekmes.

„Darbuotojui nesuprantant atitinkamų dokumentų turinio ar nesant tikram, kokį sprendimą priimti, rekomenduojama visais atvejais pasikonsultuoti arba su kvalifikuotais teisininkais, arba su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais“, – patarė teisininkas.

Šaltinis: tv3.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!