Šią savaitę „Sodrai“ paskelbus apie Lietuvoje per metus išaugusį vidutinį darbo užmokestį, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė, kad Vyriausybė greičiausiai kitąmet vėl didins minimalią mėnesio algą (MMA). Premjerė įsitikinusi, kad tai skatina bendrą darbo užmokesčio augimą, kuris reikalingas toliau didėjant gyventojų išlaidoms.
Tačiau verslo atstovai – ne tokie pozityvūs. Vienos įmonės vadovas netgi svarsto atsisakyti žmonių, kuriems moka minimalų uždarbį, mat jie, verslininko nuomone, nesistengia ir nėra verti tokių pinigų.
Kaip MMA kėlimas veikia rinką jau dabar, įvertino portalo Lrytas kalbinti ekonomistai. Jie taip pat pasidalijo skaičiavimais, kiek 2027 m. galėtų ūgtelti MMA, kad tai verslui nesukeltų didelių turbulencijų.
Nepaisant verslo prieštaravimų – MMA gali vėl kilti
ELTA remdamasi „Sodros“ duomenimis skelbia, jog paskutinį 2025 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinis darbuotojų atlyginimas „į rankas“ padidėjo 7,6 proc. ir siekė 1 514 Eur, „ant popieriaus“ – 8,2 proc. iki maždaug 2 480 Eur.
Į paskelbtus skaičius sureagavo ir premjerė I. Ruginienė: „Man atrodo, kad tai yra pasiekimas, bet matant kylančias kainas tai tikrai nėra pakankama, tam yra ir Vyriausybės įrankis – minimalios algos augimas. Kad ir kaip verslas nenorėtų, minimali alga kyla, kyla sparčiai ir greičiausiai kils ir toliau tam, kad galėtume įtakoti ir kitų atlyginimų augimą.“
Ketvirtadienį portalui Lrytas susisiekus su premjerės patarėju Ignu Dobrovolsku ir pasiteiravus, kiek konkrečiai kitąmet galėtų kilti MMA, jis dėsto, kad kalbėti apie tikslų MMA dydį dar yra per anksti.
„Kaip ne kartą yra minėjusi premjerė – tiek dabar, tiek pernai, eidama socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas – tikimasi, kad Trišalėje taryboje socialiniai partneriai susitars dėl MMA dydžio.
Tik tuo atveju, jei susitarimo pasiekti nepavyktų, Vyriausybei tektų įsikišti į šį procesą. Vis dėlto būtų itin teigiamas žingsnis, jei sprendimas būtų priimtas Trišalės tarybos sutarimu“, – į detales nesileidžia I. Ruginienės patarėjas.
Verslininkas: kai kurie darbininkai neverti „minimumo“
Trišalyje taryboje, panašu, vėl tęsis derybos dėl MMA didinimo, tačiau darbdaviams tenka sukti galvą kaip susitvarkyti su šiųmečiu „minimumo“ augimu. Primename, kad MMA šiemet buvo padidintas 115 Eur arba 11,1 proc. – iki 1153 Eur „ant popieriaus“.
Zarasų r. įmonės „Vigotema“ vadovas Danius Stankūnas, išgirdęs naujausias premjerės kalbas apie MMA, neslepia susierzinimo. Pasak šiame krašte žinomo verslininko, šiuo metu jo bendrovei ir taip nelengva: dalis darbų sustoję, bet darbininkams vis tiek reikia mokėti algas.
„Blogai atsiliepiame, – išgirdęs klausimą, kaip augimas šiemet MMA paveikė jų įmonę, žodžių į vatą nevynioja pašnekovas. – Manau, kad minimali alga turėtų būti kokie 500 Eur. <…>
MMA pririša darbuotojus, kurie yra nemotyvuoti dirbti. Jie net neverti to minimalaus atlyginimo. O tie, kas dirba ir stengiasi, pavyzdžiui, traktorininkai, specialistai, pas mane gauna ne minimumą. Kas ateina dirbti už minimumą, susideda rankas ir sako: „Vis tiek beveik tūkstantį gausiu, kam man stengtis?“ Man toks žmogus per mėnesį kainuoja apie 2 tūkst. eurų, nes nepamirškim ir jo atostoginių, darbo drabužių ir pan., o tai kiekvienam verslininkui minusas.“
D. Srankūnas neslepia, kad šiais metais norėtų atleisti visus samdomus darbuotojus, gaunančius MMA. Tokių pas jį yra apie 10 žmonių. Verslininkas linkęs ieškoti žmonių, turinčių verslo liudijimą.
„Pas mane ir kitus verslininkus – tokia idėja. Samdyti man tokį žmogų – dideli kaštai“, – nusivylęs „Vigotemos“ vadovas.
Pasigedo valstybės paskatų verslui
Žvilgtelėjus į naujausius „Eurostat“ duomenis matyti, kad pagal MMA dydį Lietuva jau pralenkė ne tik savo kai kurias kaimynes Latviją, Estiją, bet už nugaros paliko kroatus, rumunus, graikus, slovakus, čekus, vengrus, bulgarus, portugalus.
Tokiais rezultatais pasidžiaugia ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius, tačiau pašnekovas iškart atkreipia dėmesį į svarbią detalę – neebeaugantį našumą ir paskatų stygių verslui, siekiančiam investuoti į šiuolaikines technologijas.
„Tai didelė problema. Mes galime tapti brangia šalimi, kur ir taip ne vienas verslo subjektas pasakoja, kad Lietuva tampa nepatraukli. Reikia keisti specifiką, teks modernizuoti, skaitmenizuoti pramonę, ūkį, diegti dirbtinį intelektą siekiant, kad mūsų našumas augtų. Bet tam paskatų nėra.
Reinvesticijoms, investicijoms taip pat paskatų nėra. Jos, galbūt, bus, bet viskas tik žodžių lygmenyje. Nulinio pelno investicijoms į naujas technologijas Lietuva taip pat neturi, kai tai jau turi latviai, estai, lenkai. Skubotas MMA didinimas tik dar labiau pagilins krizę ir padidins bedarbių skaičių, kuris ir taip pas mus auga“, – pabrėžia V. Janulevičius.
LPK vadovo teigimu, jei MMA kitąmet vis tik bus didinimas, tai turėtų būti daroma ne dviženkliu skaičiumi, nes tai „sukeltų turbulencijas“.
Skaudžiai atsilieps regionams
V. Janulevičius, remdamasis Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, nurodo, jog vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2 526,8 Eur ir, palyginti su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 4,1 proc.
O viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 834,8 Eur ir buvo 9,6 proc. didesnis, privačiame – 2 396 Eur ir buvo 1,5 proc. didesnis.
„Reikia suvokti, kad jei toliau didinsime viešąjį sektorių be jo mažinimo, kiek dar privatus sektorius gali patempti? Ant viso to bus uždedamas dar didesnis MMA, kuris pirmiausia labai skaudžiai atsiliepia regionams. <…>
Mes ne prieš MMA didinimą, bet mums turi būti suteiktos priemonės našumui didinti, kad ekonomika toliau tvariai augtų. Jeigu MMA dirbtinai kelsime – nieko iš to nebus“, – neabejoja šalies pramonininkų atstovas V. Janulevičius.
MMA didinimas – ne panacėja
Apie nepageidaujamas MMA kėlimo pasekmes kalba ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, daugiau nei 11 proc. išaugusį MMA gyventojai pirmiausia pajaus stebėdami kylančias kainas. Jis prognozuoja, kad šiemet dėl to paslaugų kainos turėtų kilti bent 6 proc.
„Kitas aspektas, įmonės, kurios jautrios MMA augimo klausimu, toliau ieškos įvairių efektyvumo priemonių, o viena jų – darbuotojų skaičiaus mažinimas. O čia akys krypsta į didmeninę ir mažmeninę prekybą, nes būtent šiame sektoriuje matėme ryškų darbuotojų skaičiaus kritimą“, – pažymi A. Izgorodinas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad šiais metais MMA ir vidutinio darbo užmokesčio trajektorija išsiskirs, t. y. vidutinis uždarbis nepadidės tiek, kiek pakils MMA. „Įmonės negali po 11 proc. kasmet kelti algas. Tai – visiškai netvaru“, – priduria jis.
Kalbant apie tai, kiek nuo kitų metų galėtų kilti MMA, ekonomisto teigimu, reikėtų orientuotis į paslaugų kainų augimą. „Jei norime, kad paslaugų infliacija siektų 2 proc., <…> tai reiškia, kad MMA galėtų išaugti kokiais 5 proc. Problemas su MMA augimu yra tai, jog jis – ne panacėja gyventojų perkamajai galiai didinti. Labai didelė MMA augimo dalis yra tiesiog perkeliama ant vartotojų pečių“, – pažymi A. Izgorodinas.
Dėsto, koks augimas būtų tvarus
Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus į galimą MMA didėjimą kitąmet žiūri ramiai. Anot jo, Lietuvoje dar nebuvo taip, kad pakėlus minimalų uždarbį išsyk būtume patyrę infliacinį šoką ar stipriai išauginę nedarbo rodiklius.
Jo teigimu, tam, kad MMA augimas kitąmet būtų tvarus, reikia, kad MMA sudarytų apie 45 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio.
„Jei išsipildys 2026 m. pirmo ketvirčio darbo užmokesčio prognozės, tai MMA sudarys 46,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Ir istoriškai, ko gero, tai nėra didžiausias rodmuo. Jis buvo didžiausias 2016 m. pirmą ketvirtį, kada MMA sudarė maždaug 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ir tada buvo verslo nuogąstavimai, kad suklestės bedarbystė, bet 2016-aisiais nedarbas – mažėjo“, – pažymi VU docentas.
A.Bartkaus pasiteiravus, ar ir 2027 m. MMA gali kilti panašiu tempu, t. y. 11,1 proc. ekonomistas patikina, kad tai priklausys nuo šių metų pirmojo ketvirčio darbo užmokesčio rezultatų.
„Kai turėsime duomenis, matysime, į kokią trajektoriją dabartinis darbo užmokestis yra pajudėjęs. Jeigu prognozuosime 11 proc. darbo užmokesčio augimą, greičiausiai MMA padidinsime panašiu tempu. Jeigu atlyginimai augs lėčiau, MMA taip pat reikėtų tada kelti mažesniu procentu“, – tvirtina pašnekovas, akcentuodamas, kad reikia išlikti saugiame intervale 45–50 proc. nuo vidutinio bruto darbo užmokesčio.
Šaltinis: LRYTAS.LT
