Registrų centro duomenų nutekinimas atvėrė gerokai didesnę problemą nei tik kibernetinis saugumas. Valdžia bandė tylėti tol, kol istorijos neiškėlė žurnalistai, o toks požiūris rodo viena – politikai žmones vis dar laiko avinais, kuriems galima sekti pasakas, nes jokio logiško paaiškinimo, kodėl reikėjo slėpti faktą apie Registrų centrą, tiesiog nėra. Taip laidoje „Delfi savaitė“ tvirtino žurnalistas, visuomenininkas Edmundas Jakilaitis.
Visuomenei seka pasakas
Beprecedentė duomenų vagystė vis dar kelia klausimų, o esminė dilema šioje istorijoje – kodėl apie duomenų nutekėjimą paskelbta tik dabar, kai apie tai jau buvo žinoma balandžio pradžioje. Teigiama, kad iš Registrų centro nutekinta apie 600 tūkst. išrašų, o taip pat paveikta maždaug tiek pat žmonių.
Paklaustas, ar pasitikrino savo duomenis, E. Jakilaitis patvirtino, kad jis taip pat yra tarp tų, kurie buvo apvogti.
„Nutekėjo per keletą kartų. Pirmas iš jų, dabar bijau suklysti, ar vasario 16, ar 19 dieną, ir paskutinis, man atrodo, kovo pabaigoje“, – teigė laidos pašnekovas.
Pasiteiravus, kaip jis sureagavo į šį faktą, ar susinervino, E. Jakilaitais pabrėžė, jog savęs nesureikšmino, tačiau suprato, į kokį pavojų pateko kiti žmonės.
„Žinau, kokios yra plačios galimybės, turint žmonių duomenis, gyvenamąsias vietas, priešui veikti, bandyti daryti poveikį ir taip toliau. Tai savęs visiškai nesureikšminu, bet manau, kad mes valstybėje tikrai turime žmonių, kuriuos reikia saugoti, kuriais reikia rūpintis.
Būtų gerai, kad jų duomenys jokiu būdu nenutekėtų. Ir čia jau grynai nacionalinio saugumo klausimas. Aš per šitą kampą žiūriu, nes didžioji paslaptis yra ta valstybė, iš kurios buvo tai daroma. Ar tai Baltarusija, ar tai Rusijos Federacija, ar tai kokia kita valstybė, ir kas už to slypi. Juk gali būti ir iš Vokietijos pasijungimas, duomenų nusiurbimas Rusijos Federacijos naudai, ar ne?
Rizikų yra daug. Aš į tai pirma pasižiūrėjau kaip į nacionalinio saugumo klausimą, o po to, žinoma, jau ir kaip į politinį klausimą“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Kai kurie ministrai, premjerė Inga Ruginienė mažiausiai pusantro mėnesio žinojo, kad duomenys iš Registrų centro yra pavogti, tačiau visuomenei apie tai nebuvo pranešta, o argumentuota tuo, kad esą vyko prokurorų tyrimas ir nebuvo galima tos informacijos viešinti.
Tiesiogiai: komentarai po Ruginienės susitikimo su ministrais dėl Registrų centro skandalo
Video: Rinatas Chairulinas | Delfi
„Pirma, tai buvo slėpimas. Dabar, man atrodo, yra melas ir išsisukinėjimas. Pabandysiu paaiškinti, kodėl. Teisine prasme niekas nepasikeitė tarp praėjusio trečiadienio ir pusantro mėnesio atgal. Kaip vyko ikiteisminis tyrimas, taip ir vyksta. Kaip Generalinė prokuratūra vykdo tą tyrimą, taip jį ir vykdė. Kaip neva negalima skelbti viešai buvo, tai negalima ir dabar. Kas pasikeitė? Vienas momentas – išsiaiškino žurnalistai.
Ir kada tai paaiškėjo, tada jau galima skelbti. Na, tai gali galvoti, kad ši valdžia apskritai pasižymi tokiu požiūriu į visuomenę, tokiu laikymu jos avinais, visiškais avinais, kuriems gali pasakot kažkokias pasakas ir prilips. Tai čia pasakos.
Spaudos konferencija, kurioje dalyvavo ministrė pirmininkė ir keli ministrai, tai buvo pasakų pasakojimas žurnalistams. Išgirdau labai kritiško požiūrio iš žurnalistų, gerų klausimų, bet iš esmės to traktavimo, kad teisiškai niekas nepasikeitė nuo pat pradžių, kaip buvo pirmą dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas, iki trečiadienio spaudos konferencijos generalinės prokurorės – niekas niekaip nepasikeitė.
Tai kodėl tuo metu negalima skelbti, o dabar galima? Todėl, kad išsiaiškinta. Žmonių neapgausi. Man atrodo, dabar akivaizdu, kad yra išsisukinėjimas.
Registrų centras
FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta
Ir šiaip – tai, kad nuo visuomenės buvo nuslėpta jų duomenų vagystė, ir dabar bandoma prisidengti tuo Generalinės prokuratūros tyrimu, ką jau atmetėme, kad tai yra teisinio statuso niekaip nekeičiantis faktas prieš pusantro mėnesio ir dabar, nežinau, reikia turbūt geriau pasigilinti teisininkams, bet man atrodo, tai gali būti ir tam tikri nusikaltimo požymiai prieš žmones, kurie tiesiogiai yra nukentėję.
Jie yra nukentėję, jie turėtų būti informuoti. Ne kažkada, kai tai tapo žinoma visuotinai, o tada, kada tai buvo įvykę, kada valstybės institucijos išsiaiškino“, – buvo įsitikinęs E. Jakilaitis.
Nereagavo į mero raštus
Jis net neabejojo, kad turi būti keliamas politinės atsakomybės klausimas.
„Man paskambino Neringos meras Darius Jasaitis, kuris kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, sužinojęs, nežinau, kaip jis tai sužinojo, kad jo Registrų centro duomenys buvo tikrinami per vidaus reikalų sistemą. Jis tą, sako, padaręs vasario mėnesį.
Gal jis prisijungė prie savo duomenų, gal matėsi, kad juos kažkas naudoja, nežinau, kaip jis tai sužinojo. Sakė, ne kartą kreipėsi. Jis galvojo, kad tai galbūt susiję su kokiais nors politiniais oponentais, artėjančiais rinkimais ir taip toliau. Niekas jam nieko neatsakė. Bet ką tai įrodo? Tai rodo, kad net raštiški kreipimaisi dėl galimų pasijungimų į vidaus reikalų sistemos duomenų bazes, renkant duomenis, jau buvo“, – apie vis gilesnį valdžios melą pasakojo E. Jakilaitis.
Edmundas Jakilaitis
FOTO: Josvydas Elinskas | Delfi
Įprastai turėtų būti, kad piliečiai informuojami, jog kažkas jungiasi prie jų duomenų, tačiau šiuo atveju taip nebuvo, o dar ir buvo bandoma nuslėpti.
„Tiesą sakant, galvojau, kad taip ir turėtų būti ar net taip yra, ir esu giliai nustebęs, kad taip nėra. Nes norint sužinoti, ar apie mane buvo renkami duomenys, galbūt neteisėtai, aš pats turėčiau kreiptis. Na, kodėl gi man turėtų šauti į galvą kreiptis, ar apie mane nebuvo neteisėtai renkami duomenys? Gyvenime to nedariau.
Praėjusią savaitę prisijungiau pirmą kartą, kaip ir visa Lietuva, prisijungė prie Registrų centro. Turbūt iš kokio penkiolikto karto prezidentui, nežinau, pavyko ar nepavyko, man pavyko iš kokio trečio ketvirto karto. Reikia dėt daugiau pastangų ir gali pasiekti rezultatą. Taip, čia galėtų būti ir gera pamoka valstybės vadovui – norint ką nors pasiekti, reikia pasistengti. Tai su Registrų centru irgi lygiai taip pat.
Žinoma, kad žmonės turėtų būti informuojami, jei jais domimasi. Tu turėtum gauti pranešimą iš Registrų centro. Greičiausiai tai turėtų vykti automatizuotai, kad apie jus tokia ir tokia institucija rinko duomenis. Viskas. Ir aš žinau, kad rinko duomenis. Tai yra mano duomenys“, – pabrėžė žurnalistas.
Registrų centras
FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta
Adresai gali tapti dronų taikiniais
Lyg siekiant sumenkinti problemą, vis garsiau skamba nuomonė, kad esą nereikia čia per daug dramatizuoti, nes su tais nekilnojamojo turto duomenimis, asmens kodu nelabai ką ir įmanoma padaryti.
„Padarysi labai daug dalykų. Pirmiausia, man atrodo, visai neprastą įrašą socialiniame tinkle trečiadienį padarė Laurynas Kasčiūnas apie tai, kaip priešiškos žvalgybos ir priešo ginkluotos pajėgos ir taip toliau gali išnaudoti žmonių, tarp kurių yra kas tik nori – aukšti karininkai, žvalgybos pareigūnai, vadovai, atsakingų institucijų žmonės ir taip toliau – adresus ir panašiai.
Jau nekalbant apie tai, kad kokio nors karinio konflikto atveju kokių nors pigių, skraidančių, sprogstančių aparatų nukreipimui būtent koordinačių turėjimas yra svarbus. Juk kai turi adresą, tai koordinates sugeneruoti yra tarp sekundės ir dviejų.
Tai nekalbu apie sekimą, persekiojimą, kažkokį šantažavimą, fotografavimą, tokiu būdu darant spaudimą. Na, tai yra rimta. Įsivaizduokime, ką tai reikštų, jeigu tu staiga gauni kokių nors nuotraukų paketą, kuris tau galbūt nelabai patinka. Galbūt ten tu esi kažką pasikvietęs į svečius, kur nenorėtum, kad visuomenė žinotų. Juk privatus gyvenimas tam ir yra privatus gyvenimas, kad žmogus galėtų jį gyventi.
Tai jeigu jis nenusikalsta jokiems įstatymams, nieko nepažeidinėja, tai jis gali gyventi, kaip nori. O turint adresus kiekvieno žmogaus, tikrai galima pradėti veikti prieš juos. Čia fantazija tiktai gali riboti priemones ir veiksmus“, – konstatavo E. Jakilaitis.
Šaltinis: DELFI.LT
