Jau žino, koks bus vasaris – klimatologas siunčia labai blogą žinią

Naujienos

Lietuvą artimiausiomis dienomis pasieks stiprus speigas – sinoptikai įspėja apie smarkiai krentančią temperatūrą, savaitgalį termometrų stulpeliai kris iki –30 laipsnių ir daugiau. Koks gi bus paskutinis žiemos mėnuo ir ar vasaris atneš kokių netikėtumų?

Kiek ilgai laikysis speigas, kokių temperatūros rekordų galime sulaukti ir kaip tinkamai pasiruošti šalčiams? Kam žiema pavojingiausia ir kaip apsaugoti save bei artimuosius? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Gintautas Stankūnavičius.

Artimiausią savaitgalį yra žadama labai žema temperatūra, kai kuriuose vietose prognozuojama iki –30 laipsnių. Ar galėtumėte papasakoti plačiau, kas laukia? 

Prieš 30–40 metų speiguotos žiemos per dešimtmetį buvo kokios 3 ir tai buvo visai normalu. Pastaraisiais dešimtmečiais mes atpratome nuo jų. Be to, būna laikotarpių, kad mes per žiemą net pastovios sniego dangos neturime, ar įšalo, jokių šalčių ir vidutinė temperatūra yra artima 0, kaip buvo 2025 metais.

Dabar po truputį atkeliauja oras nuo Poliarinio Uralo, nuo Taimyro pusiasalio, ir šalta oro masė pro mūsų regioną praslinks maždaug per 2–3 paras.

Pati šalčiausia jos dalis turėtų būti sekmadienį ir pirmadienį. Esant tokioms sąlygoms, ypatingai prie giedros, esant aukštam slėgiui, susidaro mikroklimatiniai skirtumai – daugiau šalto oro suteka slėniuose, ten, kur mažesnis vėjo greitis, kur debesų danga mažesnė arba jos išvis nėra, tai temperatūra gali kristi iki ekstremalių reikšmių.

Daugumoje vietų greičiausiai bus –22..–27 laipsniai, bet, kaip prognozuoja sinoptikai, gali siekti ir –30 laipsnių ar dar daugiau.

Speigas – gyventojai vertina skirtingai. Ar galėtumėte paaiškinti, kada jau galima sakyti, kad išties speigas šalyje? Kada paskutinį kartą sulaukėme speigo? 

Speigai seniau vadindavosi, kai minimaliai temperatūra siekdavo –25 laipsnius. Dabar galbūt pasikeitė situacija ir taip vadina šaltį, kuris siekia arba viršija –30 laipsnius.

Įvardijo, kokie orai bus vasario mėnesį

Kokių orų galime tikėtis vėliau – ar yra preliminarios prognozės? Kas laukti gali vasarį ar net pavasario pradžioje? 

Prognozės dabar gana dažnai keičiasi, jos atnaujinamos yra beveik kasdien. Tačiau viena nuo kitos jos nuolat skiriasi, nes situacija Euroatlantiniame regione yra netipiška.

Mes esame užblokuotame Vakarų sraute, visa šiluma, kuri turėtų ateiti nuo Atlanto, ji yra nukreipiama arba į Arktį, arba į Viduržemio jūros regioną, o pas mus atkeliauja kontinentinės oro masės, kurios yra šaltos, sausos, dėl to mes jaučiame tą ekstremalumą.

Kol kas vasaris irgi prognozuojamas šaltesnis už daugiametę temperatūrą ir greičiausiai bus sausio tęsinys. Net pagal liaudies spėjimus yra sakoma, kad sausis ir vasaris yra panašūs su savo orų seka, o gruodis ir sausis yra skirtingi.

Gyventojai socialinėje erdvėje juokauja, kur dingo klimato atšilimas, kodėl dabar taip šalta. Ar yra kažkoks paaiškinimas?

Neseniai patikrinome situaciją, kada buvo labai panaši atmosferos srautų struktūra į dabartinę, pavyzdžiui, vyravusią sausio mėnesį.

Ir pasirodo, kad tai buvo 2010-ais metais – vidutinė orų temperatūra buvo žemesnė nei dabar.

Taip pat yra dar analogų istorijoje, pavyzdžiui 1963-ti metai – žiema tada buvo dar šaltesnė. Minimali mėnesio temperatūra tada buvo gerokai žemesnė nei –30 laipsnių.

Vien tai rodo, kad mes gyvename klimato kaitos fone ir tokia žiema pirmą kartą pasitaikė po 15-os metų.

Žiema (tv3.lt koliažas)

Europoje žiema tapo tikru išbandymu, kaip vertinate kas vyksta Pietinėje Europos dalyje kaip Italijoje, Portugalijoje, anksčiau Ispanijoje – audros, potvyniai ir visa kita. Ar tai normalu? 

Yra perskirstomi šilumos ir drėgmės ciklai ir visas cikloninis aktyvumas, kuris turėtų vykti nuo Atlanto iki Šiaurės Europos, yra nukreipiamas į kitas platumas, dažniausiai Viduržemio jūros regioną.

Žiemos metu ten ir taip būna cikloninis aktyvumas, bet šiemet jis yra labai aktyvus. Jūs turbūt patys matėte, kad Sicilijoje buvo labai didelės bangos, užliejo pakrantes miestelius, iškrito labai daug kritulių, tiek Pietinėje Italijoje, Kroatijos pakrantėje, Albanijoje ir Vakarinėje Graikijoje.

Šaltinis: tv3.lt

Laisvadienis.lt