Vasaros sezonui visai priartėjus, Palangos verslininkai rengiasi darbymečiui ir sprendžia galvosūkius, formuodami vasarą dirbsiančiųjų komandas. Jau kelerius metus su itin dideliais iššūkiais susiduriama ieškant virėjų bei virtuvės šefų, nelengva suburti ir padavėjų komandas, mat jaunimas, pasak verslininkų, neretai stokoja motyvacijos ir atsakomybės. Kritikuojama jaunuomenė su pastabomis nesutinka ir tvirtina, kad darbas juos domina, tačiau visos vasaros paversti vien darbymečiu nesinori.
Komandos formavimas – nemenkas iššūkis
Sušilęs oras ir artėjanti kalendorinė vasara į pajūrį atgena vis daugiau poilsiautojų.
„Rezervacijos viešbučiuose jau pamažu pildosi. Kai kur tokiems savaitgaliams kaip Joninių ir pan. nedaug laisvų vietų liko“, – sakė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios „Floros simfonijos“ vadovas Henrikas Tautkus.
Henrikas Tautkus / R. Rumšienės/LRT nuotr.
Netrukus prasidėsiančiam vasaros atostogų metui aktyviai rengiasi ir kiti Palangos verslininkai – baigiami įvairūs atnaujinimo, remonto darbai, formuojamos vasarą dirbsiančių komandos.
H. Tautkui jau pavyko suformuoti maždaug 300 žmonių komandą, kuri šią vasarą „Floros simfonijoje“ lauks ir aptarnaus klientus. Vis dėlto pastebima, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, nelengva buvo rasti virėjų, kuriems siūlomas ne mažesnis nei 1200 eurų mėnesinis darbo užmokestis į rankas ir suteikiamas apgyvendinimas.
Kaip ir pernai, virėjų verslininkas neslepia žvalgęsis ir svetur.
„Ieškome iš užsienio, nes Lietuvoje su kai kuriais tiesiog neįmanoma susitarti. Atvažiuoja iš Moldovos, Ukrainos ir Baltarusijos. Šiemet labai daug norinčių iš Baltarusijos yra, nemažai – ir iš Moldovos“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad šiemet baltarusiams atvykti dirbti yra kiek sunkiau, nes darbo vizų tenka laukti ilgiau nei pernai.
Virtuvė (asociatyvi) / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vasaros darbuotojų komandos narių paieškos vyksta ir kurorto viešbutyje „Žuvėdra“, kur vasaros sezonui prireikia iki 40 darbuotojų.
Viešbučio šeimininkas Kristupas Šliogeris neslepia, kad kolektyvo formavimas – nelengvas išbandymas.
„Kiekvienais metais gal vienas didžiausių iššūkių yra surinkti tuos sezoninius darbuotojus, kurie būtų motyvuoti ir kiekvienas savo srityje turėtų patirties. Tai procesas, kuris beveik neturi pabaigos. Nuolat renkame kone visą sezoną. Kažkas atkrenta, kažkas su žmogiškomis silpnybėmis susiduria. Įvairių pagundų yra dirbant kurorte“, – sakė verslininkas.
Kristupas Šliogeris, viešbučio „Žuvėdra“ direktorius / R. Rumšienės/LRT nuotr.
Jis taip pat patikino, kad sunkiausia yra rasti virėjų.
Rezervacijos viešbučiuose jau pamažu pildosi.
H. Tautkus
Pasigenda atsakingumo
Viena populiariausių vasaros darbuotojų pozicijų – padavėjai. Aiškėja, kad sezono metu šį darbą pasirinkusieji gali neblogai užsidirbti.
Anot „Floros simfonijos“ vadovo H. Tautkaus, geri padavėjai vasaros įkarštyje per dieną Palangoje gauna ir apie 200 eurų dydžio arbatpinigių, o darbo užmokestis svyruoja apie 5 eurus už valandą.
„Nežinau, kaip blogai turi dirbti padavėjas, kad per dieną nesusirinktų 100 eurų arbatpinigių. Kiekvienas staliukas – euras ar du. Tai yra mažiausiai, o kiti ir po 5, ir 10 palieka. Būna tokių svečių, kurie palieka ir 30 proc. nuo užsakymo sumos. Mūsų lietuviai – dosnūs“, – pastebėjo H. Tautkus.
Palanga, vasara, poilsiautojai / R. Rumšienės/LRT nuotr.
Didžiausias šios srities sezoninių darbuotojų stygius juntamas vasaros pradžioje, mat šio darbo įprastai imasi studentai, o jie iki birželio vidurio dar nebūna baigę mokslo metų, vėliau nemažai jaunų žmonių suguža į kurortus ir problemos nebelieka.
Vis dėlto „Palangos žuvėdros“ šeimininkas teigė pastebintis kartais menką jaunų žmonių atsakomybę ir motyvaciją dirbti.
„Tas, ko gero, yra žmogiška. Visi mes buvome jauni ir daug tų pagundų, bet aišku, kad galime identifikuoti tą jaunos kartos, „Z“ kartos, problemą – atsakomybės neturėjimą. Mes, vyresnė karta, irgi su visokiomis pagundomis susidurdavome, bet mes jautėme atsakomybę.
Dabartinis jaunas žmogus gyvena čia ir dabar, šia minute, šia diena. Jam taip pasirodė, jis išėjo, rytoj neatėjo. Jie neplanuoja, kad štai dirbsiu čia du ar tris mėnesius, užsidirbsiu tam tikrą sumą pinigų, per laisvadienius pasilinksminsiu, darbo dienomis – dirbsiu. Nėra elementaraus gyvenimo susidėliojimo. Gyvenama šia akimirka.
Todėl paprastai ir būna, kad vos ne iki pirmos algos dirba, o kaltas lieka darbdavys, kodėl atleido. O kad ateina girtas į darbą ar neateina visai, ar viduryje darbo dienos išeina – apie tai nutylima. Net baisu, nes tai yra žmonės, kuriems per 20 metų. Prieš keliasdešimt metų jau šeimas sukūrę būdavo ir vaikų turėdavo, o dabar jie yra visiški mažvaikiai“, – sakė K. Šliogeris.
Studentai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Vis dėlto verslininkas pastebėjo, kad tie jaunuoliai, kurie yra atsakingi ir suformuoja apie save teigiamą nuomonę, įprastai dirbti yra kviečiami kasmet.
„Galimybės užsidirbti Palangoje tikrai yra visos. Jeigu susitvarkai su savo pagundomis ir žmogiškomis silpnybėmis, tai kad ir kokį darbą dirbtum – visi čia gali užsidirbti gerų pinigų. Kadangi visiems reikia sezoninių darbuotojų, visi moka gerus pinigus atsakingai dirbantiems žmonėms“, – patikino pašnekovas.
Ateina girtas į darbą ar neateina visai, ar viduryje darbo dienos išeina.
K. Šliogeris
Palanga / E. Blažio / LRT nuotr.
Pinigai jaunimo nemotyvuoja
Tai, jog darbuotojų paieškos – nelengvas uždavinys, tvirtina ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė. Tiesa, anot jos, virėjai ir virtuvės šefai yra graibstomi visoje Lietuvoje.
„Ši problema kiekvienais metais didėja. Anksčiau mes dar buvome konkurencingi kaina, tuo, kad pasiūlome apgyvendinimo paslaugas – praėjusiais metais jau kitaip nebeprisiviliojome iš Vilniaus ar kažkur – šiemet tas pats ir Vilniuje. Vilniuje yra didžiulė problema.
Šiaip visoje Lietuvoje yra didžiulė problema su virėjais, šefais. Atlyginimai tikrai yra išaugę, nes visos kainos yra išaugusios ir žmonės nori gauti didesnį atlyginimą, tai yra normalu, o mes tiesiog neturime pasirinkimo ir turime siūlyti didesnius atlyginimus, bet ir tai yra sudėtinga“, – kalbėjo L. Taučiūtė.
Restorano virtuvė, asociatyvi nuotr. / „StockSnap“ / „Pixabay“ nuotr.
Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad formuojant jaunų žmonių komandas susiduriama su jų motyvacijos, atsakomybės stokos problema. Pasak L. Taučiūtės, šiuo metu tik mažesnioji sezoninių darbuotojų dalis darbo imasi siekdami užsidirbti ir turėti pinigų rudenį prasidėsiančioms studijoms.
„Tikrai yra ta tendencija. Seniau jaunimas norėdavo atvažiuoti ir užsidirbti, norėdavo dirbti kiek įmanoma daugiau – 1,25 etato ar 1,5, šiandien tai yra neįmanoma. Dauguma nori daugiausia etato, o šiaip kiti nori ir 0,5 ar 0,75 etato. Jie nori ir darbuotis, ir kartu ilsėtis.
Kiekvienais metais mes turime motyvuoti, yra priedų sistemos, kažkaip turi motyvuoti tą žmogų, nes šios kartos žmogui pinigai tikrai nėra motyvacija. Jie nori mėgautis gyvenimu, o ne tik dirbti. Mes turime sukti galvas, kaip motyvuoti, sudominti, išlaikyti darbuotoją, kad jis jaustųsi gerai, norėtų dirbti. Tikrai yra didelis iššūkis“, – sakė Palangos verslininkų atstovė.
Palanga / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jie nori mėgautis gyvenimu, o ne tik dirbti.
L. Taučiūtė
Darbas domina, tačiau bet ko nedirbs
Nors verslininkai turi pastabų jauniems žmonėms, pastarieji tvirtina, kad juos vasaros darbas domina ir jie nori užsidirbti.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus teigė, kad tie studentai, kurie moka už mokslus, vasarą skiria darbui ir siekia užsidirbti.
Ieško darbo ne tik Lietuvos mastu, bet ir žiūri, kur gali išvykti.
P. Vaitiekus
„Ieško darbo ne tik Lietuvos mastu, bet ir žiūri, kur gali išvykti. Tai galėtų būti ir tas pats „Work&Travel“, jeigu nori kažkur išvykti“, – sakė pašnekovas.
P. Vaitiekus taip pat pastebėjo, kad patirtis darbo rinkoje jauniems žmonėms yra naudinga, nepaisant to, ar tai yra susiję su studijuojama specialybe.
Studentai / BNS nuotr.
Galimybe užsidirbti vasarą pasinaudoja ne tik studentai, bet ir moksleiviai.
Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis sakė, kad moksleiviai, kurie ketina studijuoti ne savo mieste, per vasarą siekia sukaupti pinigų studijų pradžiai, tad vasarą renkasi ne atostogauti, o dirbti. Tiesa, darbas domina ne vien tik mokyklą bebaigiančius, bet ir jaunesnius mokinius.
Vis dėlto pastebima, kad darbas pajūryje ar kitame mieste, kuris moksleiviui nėra gimtasis, ne visada yra patrauklus vien dėl būsto klausimo. Mokiniai įvertina, kad nuomojantis stogą virš galvos teks išleisti dalį uždirbtų pinigų, todėl renkantis tarp siūlomų darbų nusveria galimybė likti tame mieste, kur ir gyvenama.
Nesinori vasaros paversti vien darbu.
E. Mikulskis
„Vis tiek yra prioritetas tam, jeigu yra galimybė dirbti arčiau namų arba mieste, kur gali susiderinti apgyvendinimą. Nesinori vasaros paversti vien darbu. Norisi tą vasarą atsikvėpti, pailsėti, kažką kito paveikti. Kad Palanga būtų ta vieta, kur visi labai norėtų bėgti, neturime tokios informacijos.
Moksleiviams darbas yra aktualu, bet nelėks daryti bet ko vien tam, kad gautų tą darbą. Tai yra moksleiviai, kurie dar nori vasarą ir kažką papildomai nuveikti, kaip ir mes kiekvienas“, – sakė E. Mikulskis.
Mokiniai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Moksleivių atstovas nėra linkęs sutikti, kad jaunuomenė demonstruoja menką motyvaciją dirbti.
„Čia – labai jau subjektyvus požiūris. Kiekvieną visuomenės grupę galime paimti ir, priklausomai nuo savo patirčių, galime vyresnius, jaunesnius žmones apibūdinti. Taip apibūdinti, kad „visi tokie jauni žmonės ir kad mes jų norime, bet jie neateina“, turbūt neatsakinga iš jų pusės.
Geros reklamos eiti dirbti pas tokį darbdavį irgi nedaro, nes sako, kad „norime, bet tai, ką gauname, nepatinka“. Aš tikrai nesutinku su tokiu požiūriu, nes klausimas, kokios yra sąlygos ir koks atlygis priklauso“, – dėstė E. Mikulskis.
Šaltinis: lrt.lt
