Neįtikėtinos ir paslaptingos juodai baltos XX amžiaus vidurio fotografijos, kurios kartais publikuojamos mados žurnalų puslapiuose, visada patraukia mūsų dėmesį. Jų dėka mes galime turėti supratimą apie to laikmečio kultūrą ir meną.
Būtent 50-ieji tapo moteriškumo, subtilių apdarų ir brangių bei kokybiškų medžiagų epocha. Tada, XX
amžiaus viduryje moteris galėjo leisti sau atrodyti gražiai ir jaustis taip pat.
Tuo metu merginos ėmė aktyviai domėtis mada. Jos sekė naujų kolekcijų pasirodymus, aktualias tendencijas, masiškai buvo superkami visi madų žurnalai, kuriuose buvo galima rasti ne tik apdarų aprašymus, bet ir tokias subtilybes, kaip apdaro derinimas su kvepalais, papuošalais, aplinka ir net
merginos elgesio maniera.
Moteriškiausią ir elegantiškiausią stilių mados istorijoje kultivavo Christian’as Dior’as, pasiūlęs new look stilių, kuris galėjo kiekvieną paversti romantiška ir švelnia princese.
Dior’o dėka moterys vėl įsispraudė į korsetus ir pūstus sijonus. Avalynė irgi tapo moteriškesnė: pagrinde pirmenybė buvo teikiama smailianosiams laiveliams arba įsispiriamiems bateliams.
Visi trys fasonai, kurių pagrindas buvo new look stilius (ovalus siluetas, A siluetas ir H siluetas) atrodė elegantiškai bei brangiai ir,žinoma, pabrėžė figūros grakštumą.
Derinio akcentas buvo aksesuarai: miniatiūriniai rankinukai, pirštinės, diržai, skarelės ir skrybėlės.
Pagrindinis vaidmuo buvo skiriamas papuošalams: perlų eilutė, dideli auskarai su akmenimis, klipsai ir masyvios kolje, pabrėžiantys grakštų kaklą.
Tuo pačiu metu su Dior’o lėlių suknelėmis egzistavo ir praktiškesnis stilius, pristatytas Chanel.
Neprilygstamoji Coco triumfuodama grįžo į mados industriją su kolekcijomis, susidedančiomis iš trumpintų švarkų ir siaurų sijonų.
Praktiškesnį ir patogesnį stilių siūlė ir Cristobal’is Balenciaga.
Jo drabužiams nereikėjo korsetų ir specialių apatinių figūros korekcijai, todėl su jais buvo dar ir patogu.