Nors šalies politikai kartoja, kad kol kas Lietuva nežada keisti savo laikysenos Baltarusijos atžvilgiu ir neplanuoja naikinti šiuo metu galiojančių ribojimų bei sankcijų, šią savaitę vykę „socdemų“ lyderių susitikimai su gruodį iš Baltarusijos kalėjimo išlaisvinta opozicioniere Marija Kalesnikava įžiebė naujas diskusijas.
Vos prieš kelias savaites, kalbėdama užsienio žiniasklaidai, M. Kalesnikava ragino Europą megzti dialogą su Aliaksandru Lukašenka ir pabrėžė – izoliacinė politika gali versti Minską dar labiau šlietis prie Rusijos. Tuo metu socialdemokratų partijos lyderio Mindaugo Sinkevičiaus ji paprašė atkurti Vilniaus ir Minsko susisiekimą traukiniais, atnaujinti autobusų maršrutus.
Be to, „socdemų“ gretose vis pasigirsta pavienių partiečių pamąstymų, ar sankcijų Baltarusijai politika išties yra prasminga ir leidžia Lietuvai pasiekti savo užsienio politikos tikslų. Tokie svarstymai gerokai skiriasi nuo viešai transliuojamos oficialiosios Vyriausybės pozicijos, mat premjerė Inga Ruginienė ir toliau pabrėžia – nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl ko būtų galima svarstyti dvišalių santykių su Minsku pokyčius.
Vis tik, kaip tuomet reikėtų vertinti socialdemokratų susitikimus su M. Kalesnikava? Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius neabejoja – nepaisant viešų pasisakymų, tokiu būdu siunčiama aiški žinutė, kad Lietuva ruošiasi radikaliai keisti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu.
Nesureikšmina S. Cichanouskajos išsikėlimo į Lenkiją: nei laimėjimas, nei praradimas
Iš kalėjimo išlaisvinta M. Kalesnikava ragina pradėti dialogą su Minsku
Po 2020 m. protestų prieš A. Lukašenką sulaikyta ir 2021 m. už kaltinimus „ekstremistine veikla“ nuteista M. Kalesnikava buvo išlaisvinta praėjusių metų gruodį – su daugiau kaip 120 kitų Minsko režimo kalintų asmenų.
Netrukus po išlaisvinimo opozicionierė leidiniui „Financial Times“ nurodė – jeigu ES ir toliau laikysis izoliacijos politikos, rizikuojama dar labiau nustumti Minską į Maskvos glėbį. Buvusi politinė kalinė aiškino, kad Vakarų atsisakymas kalbėtis su Minsku didina Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos ir mažina pačios Europos saugumą.
Šią savaitę M. Kalesnikava susitiko su Lietuvos premjere I. Ruginiene bei valdančiosios socialdemokratų partijos lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi.
Vyriausybės išplatintame pranešime skelbiama, jog ministrė pirmininkė akcentavo Lietuvos įsipareigojimus ir toliau išlaikyti spaudimą siekiant Baltarusijoje įkalintų politinių kalinių išlaisvinimo. Vėliau I. Ruginienė teigė, kad susitikimą su M. Kalesnikava inicijavo pati.
Tuo metu M. Sinkevičius pasidalijo platesniu komentaru socialiniame tinkle „Facebook“. Jis tvirtino pokalbio su opozicioniere metu pabrėžęs, jog sankcijos Baltarusijai „nėra tikslas vien dėl savęs, jos turi būti naudojamos išmaniai kaip priemonė siekti konkrečių tikslų, ypač saugumo ir humanitarinėje srityse, įskaitant politinių kalinių išlaisvinimo“.
„Izoliacija pati savaime neveda į sprendimus“, – rašė jis, įgarsindamas ir M. Kalesnikavos prašymus Lietuvai.
„Marija Kalesnikava susitikimo metu taip pat paragino didinti Baltarusijos žmonių mobilumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pabrėždama didesnio judėjimo su Europa svarbą ir siūlydama Minsko–Vilniaus geležinkelio susisiekimo keleiviams atkūrimą ir autobusų maršrutų atnaujinimą“, – skelbė M. Sinkevičius, nenurodydamas, ką mano apie tokius prašymus.
M. Laurinavičius: tai parengiamasis darbas
„Socdemų“ vadovybė susitikinėja su M. Kalesnikava dar nenutilus kalboms apie demokratinės Baltarusijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos pasitraukimą į Varšuvą.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuva sumažino politikės apsaugą, argumentuojant, esą grėsmės S. Cichanouskajai yra sumažėjusios.
Buvęs Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis portalui Delfi teigė, kad, jo šaltinių žiniomis, dabartinė valdžia ketina gerinti santykius su Minsku, todėl ir pašalino esminę šio plano kliūtį – iš šalies praktiškai išprašė Baltarusijos opozicijos lyderę.
Politikos analitikas, apžvalgininkas M. Laurinavičius neabejoja – S. Cichanouskajos pasitraukimas iš Lietuvos ir „socdemų“ susitikimai su M. Kalesnikava yra akivaizdžiai susiję. Ir, jo žodžiais tariant, parodomasis bendravimas su M. Kalesnikava signalizuoja viena – Lietuva ruošiasi keisti savo laikyseną Minsko atžvilgiu.
„Tie dalykai akivaizdžiai susiję. (…) Pakankamai akivaizdu, kad ponios M. Kalesnikavos pagrindinė žinutė – ir ne vien tiktai iš susitikimo su Lietuvos atstovais, tiek premjere, tiek partijos pirmininku, bet apskritai jos pagrindinė žinutė išėjus iš kalėjimo yra, kad reikia bendradarbiauti su A. Lukašenkos režimu“, – portalui Lrytas kalbėjo analitikas.
„Kai Lietuvos Vyriausybė pasirenka (…) bendradarbiavimą ir tokį viešą, iš esmės parodomąjį bendradarbiavimą su opozicijos lydere, kuri paleista iš kalėjimo agituoja už bendradarbiavimą su režimu, tai žinutė yra pakankamai akivaizdi – kad Lietuva ruošiasi radikaliai keisti savo poziciją Baltarusijos atžvilgiu“, – pabrėžė jis.
Tiesa, tokie esminiai užsienio politikos krypčių pasikeitimai neįvyksta pernakt, pastebėjo M. Laurinavičius. Todėl susitikimus su M. Kalesnikava būtų galima vertinti kaip atitinkamą „paruošiamąjį darbą“.
„Mes akivaizdžiai išgirsime iš Lietuvos Vyriausybės, kad tai (politikos Baltarusijos atžvilgiu pasikeitimai – Lrytas) atitinka ir mūsų pagrindinių partnerių JAV poziciją. Iš esmės, tai yra toks parengiamasis darbas radikaliai keisti Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu“, – pakartojo politikos apžvalgininkas.
Vis tik, jis pastebėjo – jeigu iš valdančiųjų socialdemokratų žinutės apie planuojamą pozicijos pokytį yra gana akivaizdžios, lieka neatsakytas klausimas, ar taip pat galvoja ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Tai iš valdančiųjų mes turime labai aiškius signalus, kad jie nori radikaliai keisti Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu. Iš užsienio reikalų ministro – bent jau aš iki galo nesuprantu, ar jo pozicija yra tokia pati, ar gerokai atviresnė“, – samprotavo jis, pridurdamas, kad K. Budrio požiūris leistų aiškiau numanyti, ką apie situaciją mąsto ir Prezidentūra.
Ž. Pavilionis įvertino „socdemų“ susitikimus: absoliutus nepatyrimas
Socialdemokratų lyderių susitikimai su M. Kalesnikava kilstelėti antakį privertė ir Seimo opozicijos atstovus. Konservatoriaus, Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, dabartinė Lietuvos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra itin chaotiška. Anot jo, šiuos veiksmus būtų galima vertinti kaip I. Ruginienės ir M. Sinkevičiaus diplomatinės patirties stoką.
„Galime bandyti nurašyti jų (I. Ruginienės ir M. Sinkevičiaus – Lrytas) absoliučiam nepatyrimui ir būsime visiškai teisūs. Jie net nežino abėcėlės užsienio politikoje, neturi jokios patirties. Tai daro, turbūt, įprastą klaidą, kurią darė dauguma Lietuvos vadovų ir užsienio reikalų ministrų, bandydami A. Lukašenką atvesti į sveiką protą. Žinome, kuo tai baigėsi – paniekinimu, išsityčiojimu“, – portalui Lrytas sakė Ž. Pavilionis.
Referuodamas į viešojoje erdvėje netylančias diskusijas, ar Vašingtonas spaudžia Lietuvą gerinti santykius su Baltarusija ir panaikinti ribojimus kalio trąšų tranzitui, politikas vykstančius procesus įvardija kaip „Lukašenkos agentūrų veiklą“.
„Klausimas, kodėl visa šita agentūra toliau tvirtina, kad jie kalba D. Trumpo vardu? Jie kalba A. Lukašenkos arba, dar tiksliau, V. Putino vardu, nes A. Lukašenka yra tiktai V. Putino lėlė. O kodėl taip kalba premjerė ar partijos pirmininkas?“ – retoriškai klausė jis, neabejodamas, kad tokiai besikeičiančiai socialdemokratų laikysenai Minsko klausimu įtakos turi dabartinės valdančiosios koalicijos partneriai.
„Man tiesiog liūdna, kad dabartinė „socdemų“ vadovybė, neturėdama jokio patyrimo, stuburo, atsiduoda ultradešiniosioms proputiniškoms jėgoms ir man tai yra ženklas į visišką moralinį, politinį ir geopolitinį bankrotą“, – konstatavo Ž. Pavilionis.
Ar galima gerinti santykius su Minsku? „Socdemų“ gretose – įvairios nuomonės
Premjerė I. Ruginienė sulaukė žurnalistų klausimų apie susitikimą su M. Kalesnikava, opozicionierės raginimus gerinti ir dialogą, ir baltarusių susisiekimą su Minsku. Premjerės manymu, tokie baltarusių opozicijos svarstymai yra suprantami, tačiau Lietuva jokių pokyčių šiais klausimais neplanuoja.
„Yra suprantamas opozicijos rūpestis suteikti daugiau galimybių Baltarusijos žmonėms pamatyti ir kitokią santvarką, demokratinę santvarką. Bet kol kas mes tikrai nematome galimybių padažninti važiavimus, sienų kirtimus.
Kol kas nematome galimybių kažkaip labiau šiltinti santykius tol, kol matome vienareikšmišką požiūrį iš Baltarusijos – hibridinės atakos, balionai, mūsų vežėjai neatgauna neteisėtai laikomų užrakintų automobilių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
„Tai kalbėti apie kažkokį santykių pagerinimą ar kitus veiksmus – tikrai nematau, kad atsirado aplinkybės tą daryti“, – akcentavo ji, pastebėdama, kad kai kuriose Europos valstybėse pozicijos dėl galimo dialogo su A. Lukašenka – kinta.
Kaip skelbta, diskusijas apie tai, ar Lietuva neketina gerinti santykių su kaimynine Baltarusija, kursto ne vieno valdančiosios daugumos politiko pasisakymai.
Praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas „Žinių radijui“ užsiminė, kad svarstoma apie galimą viceministrų lygio susitikimą su Baltarusija. Tiesa, vėliau jis poziciją tikslino ir nurodė, kad tai tebuvo hipotetiniai pasvarstymai. Tą patikino ir užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Be to, „socdemų“ gretose pasigirsta ir kardinaliai priešingų šiuo metu vykdomai sankcijų politikai nuomonių. Pavyzdžiui, parlamentaras Martynas Katelynas mano, kad paaiškėjus, jog sankcijomis režimui neįmanoma pasiekti užsienio ir saugumo politikos tikslų, ribojamosios priemonės turėtų būti panaikintos.
„Dabar turime galimybę, tarpininkaujant JAV ir kitiems Vakarų partneriams, koreguoti sankcijų politiką ir ieškoti naujos prieigos prie Baltarusijos problemos. Šia galimybe būtų išmintinga pasinaudoti, siekiant Lietuvai naudingesnės, su sąjungininkais suderintos ir mūsų nacionalinius interesus atitinkančios užsienio politikos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Katelynas.
„Sankcijos turi būti mūsų užsienio politikos priemonė, o ne tikslas savaime. Jeigu sankcijomis negalime pasiekti užsienio politikos ir saugumo tikslų, jos turi būti panaikintos“, – pažymėjo jis.
Šaltinis: LRYTAS.LT
