Ką reiškia svarbiausi Ukrainos simboliai – vėliavos spalvų ir herbo reikšmės: ir kokia buvo pirmoji šalies valiuta iki grivinos?

Naujienos

Rusijai pradėjus grobuonišką ir nusikaltamą karą prieš Ukrainą, daug kur viešose vietose galima pamatyti Ukrainos vėliavą, labai išpopuliarėjo įvairūs daiktai su Ukrainos simbolika. O kokia šių simbolių kilmė ir prasmė?

Ukrainos vėliava
Ukrainos nacionalinė vėliava oficialiai priimta 1992 metų sausio 28 dieną.

Ukrainos nacionalinėje vėliavoje yra dvi vienodos horizontalios žydros/mėlynos (viršuje) ir aukso geltonos spalvos juostos. Mėlyna vėliavos spalva simbolizuoja Ukrainos dangų, upelius ir kalnus. Geltona spalva simbolizuoja auksinius Ukrainos kviečių laukus ir žemės turtingumą. Vėliavos aukščio ir pločio santykis yra 2:3.

Dviejų oficialių vėliavų spalvų (mėlyna ir geltona) pagrindą sudaro XII a. Galicijos-Volynės karalystės vėliava. Šios dvi spalvos buvo naudojamos Ukrainos nacionalinėje vėliavoje nuo 1848 m., kai revoliucionieriams pavyko trumpam perimti valdžią (tuometinė vakarinė Ukrainos dalis priklausė Austrijos imperijai).

Nors ši revoliucija žlugo, vėliava išliko kaip stiprus Ukrainos nacionalinis simbolis. 1917 m. Ukraina vėl pasiekė nepriklausomybę, o senąsias revoliucionierių vėliavų spalvas 1918 m. oficialiai perėmė Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, o vėliau ir Ukrainos Liaudies Respublika. Ši vėliava taip pat buvo trumpalaikė, nes po kelerių metų bolševikai perėmė valdžią ir priėmė naują vėliavą. Senoji vėliava buvo uždrausta ir buvo atkurta tik 1991 m.

Ukrainos herbas

Ukrainos nacionalinis herbas (mažasis herbas) buvo oficialiai priimtas 1992 m. vasario 19 d. Jį sudaro mėlynas skydas su aukso apvadu. Skydo viduje yra auksinis trišakis (paprastai vadinamas Tryzub). Trišakis datuojamas XI amžiumi, kai jis buvo Volodymyro Didžiojo kunigaikštiškos valstybės simbolis (980–1015).

Vakarinėje šalies dalyje Haličo-Galicijos simbolis nuo viduramžių buvo liūtas, o šalies rytuose Zaporožs kazokai naudojo kazoko su kardu ir muškieta simbolį. Taigi tuo laiku neturėta vieno ukrainiečių tautos ženklo.

Trišakis tapo nacionaliniu simboliu tik 1917 m., kai vienas žymiausių Ukrainos istorikų Mychailo Hrushevskyi pasiūlė jį priimti kaip nacionalinį simbolį (greta kitų variantų, įskaitant kazoką su muškieta, kurie Ukrainai turėjo didelę istorinę, kultūrinę ir heraldinę reikšmę). 1918 m. vasario 25 d. Centrinė Rada (parlamentas) jį patvirtino Ukrainos Liaudies Respublikos herbu.

Dauguma istorikų sutinka, kad viduramžių simbolis trišakis nebuvo kaip ginklas, o buvo Šventosios Trejybės simbolis; tai taip pat greičiausiai buvo stilizuotas sakalas, kilęs iš skandinaviškos Kijevo Rusios šaknų.

Ukrainos himnas

Ukrainos himnas, dažnai pagal pirmą eilutę vadinamas „Dar nemirė Ukrainos nei šlovė, nei valia“ (ukr. Ще не вмерла України, ні слава, ні воля). Himnas oficialiai priimtas 2003 metų kovo 6 dieną.

Himno žodžiai yra šiek tiek pakeista pirmojo patriotinio eilėraščio, parašyto 1862 m. poeto Pavlo Chubynskio, versija. 1863 m. Mykhailo Verbytsky, vakarų Ukrainos kompozitorius ir graikų katalikų (unitų) kunigas, sukūrė muziką, kuri lydėjo Chubynskio tekstą. Pirmasis chorinis kūrinio pasirodymas įvyko Lvivo Ukrainos teatre 1864 m.

«Ще Не Вмерла України Ні Слава, Ні Воля»

Ще не вмерла України і слава, і воля,

Ще нам, браття молодії, усміхнеться доля.

Згинуть наші воріженьки, як роса на сонці.

Запануєм і ми, браття, у своїй сторонці.

Priedainis:

Душу й тіло ми положим за нашу свободу,

І покажем, що ми, браття, козацького роду

Душу й тіло ми положим за нашу свободу,

І покажем, що ми, браття, козацького роду

Dar nežuvo Ukrainos nei šlovė, nei laisvė,

Ir mums, mielieji broliai, lemtis darsyk nusišypsos.

Mūsų priešai išnyks, kaip rasa kai pasirodo ryto saulė

Ir mes, broliai, gyvensim palaimingai savoj žemėj.

Sielas ir kūnus padėsime už laisvę

Ir parodysime, broliai, kad mes iš Kazokų tautos.

Sielas ir kūnus padėsime už laisvę

Ir parodysime, broliai, kad mes iš Kazokų tautos.

Ukrainos valiuta

Dabartinė oficiali Ukrainos valiuta yra Ukrainos grivina (ženklas: ₴, kodas: UAH). Ji buvo įvesta 1996 m. rugsėjo 2 d. ir yra padalintas į 100 kapeikų (centų). Valiuta buvo pavadinta svorio matų, naudotų viduramžių Kijevo Rusios laikotarpiu, vardu. Ukrainos nacionalinis bankas yra atsakingas už grivinos gamybą, apyvartą ir stabilumą.

Po to, kai 1917 m. Ukraina atsiskyrė nuo Rusijos imperijos, ji įsivedė pirmają savo valiutą – karbovanecą.

Pirmąjį banknotą (100 karbovanecų), Ukrainos Liaudies Respublika išleido 1918 m. sausio 5 d. Vienas karbovanetas prilygo 0,767 gramo aukso.

100 karbovanetų banknoto dizaine panaudotas trišakis – pagrindinis simbolis, pavaizduotas ant Volodymyro Didžiojo nukaldintų auksinių ir sidabrinių monetų.

1918 m. kovo 1 d. Ukraina įvedė naują valiutą – griviną, kurią sudarė 100 šachų ir buvo lygi 1/2 anksčiau vyriausybės išleisto Ukrainos karbovaneco.

1918 m. balandį Ukrainos etmonas Pavlo Skoropadskis vėl įvedė karbovanecus kaip pagrindinę Ukrainos valiutą. Jį sudarė 200 šachų.

Dėl chaotiškos politinės ir karinės situacijos, vienu metu cirkuliavo ir grivinos ir karbovanecai.

1992 m. Ukraina svietinį rublį pakeitė karbovanecais, tačiau po SSRS žlugimo ji patyrė hiperinfliaciją. 1996 m. rugsėjį buvo įvesta grivina, pakeičianti karbovanecus, santykiu 1 grivina = 100 000 karbovanecų.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!