Ministerija su kariuomene dar tik ruošiasi pokalbiams su žmonėmis, kuriuos reikės iškeldinti iš planuojamo Kapčiamiesčio poligono, o saugomų teritorijų tarnybos vadovė jau pasakė, ką žūtbūt kariams reikėsi išsaugoti – kurtinius.
Suplanuotoje poligono teritorijoje gyvena kelios dešimtys šių paukščių, prie jų gyvenimo ciklo kariuomenei gali tekti derinti savo pratybas. Pavasarį jiems reikės duoti daugiau ramybės, šaudyti mažiau.
Kariuomenės atstovai sako, kad jau dabar egzistuojančiuose poligonuose atsižvelgia į gamtos poreikius ir žada, kad Kapčiamiesčio poligone gamtą saugos itin atidžiai.
Praėjusią savaitę Antanas Kandrotas-Celofanas viešai pasidalijo vaizdo įrašu, kurį pateikė kaip įrodymą, kad prie Kapčiamiesčio jau kertami miškai būsimam poligonui, nors vėliau paaiškėjo, kad tai užsienyje darytas vaizdo įrašas ir žmonių emocijomis tiesiog manipuliuojama.
Bet dalies žmonių nerimas dėl gamtos likimo aiškus ir suprantamas. Besipriešinantys naujai karinei erdvei, nerimauja, kad gamtai bus padaryta nepataisoma žala.
„Numatoma plynų kirtimų vieta yra tik apie 10 procentų viso poligono ploto ir tik tose vietose, kur reikalinga kariuomenei, tai pagrinde šaudyklų zona, kur reikės didesnio kirtimo, bet mes įsipareigojame, kad analogišką kiekį medžių atsodinsime kitose vietose“, – gyventojus ramina krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Reikia išsaugoti čia gyvenančius kurtinius
Kariuomenė užtikrina, kad saugomų vertingų teritorijų nelies.
„Šiuo metu ten yra saugomos teritorijos, yra 5 draustiniai, vienas miško biosferos poligonas, kurie kartu yra ir Europos svarbos „Natura 2000“ teritorijos“, – komentuoja Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Nors saugomų rūšių ten yra ne viena, bet paaiškėjo, kad svarbiausia išsaugoti ten gyvenančius kurtinius.
„Tose teritorijose yra kurtinio populiacija, kurtinio tuokvietės fiksuojamos, tai mes visus tuos duomenis turime saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir mūsų šis argumentas grįstas duomenimis, kad dėl kurtinių, jeigu yra įmanoma, reikės maksimaliai atitraukti planuojamą infrastruktūrą“, – teigia A. Jasinavičiūtė-Trakimienė.
Anot tarnybos direktorės, po pastabų dėl saugomo kurtinio, kariuomenės planuotojai pakoregavo šaudyklų lokacijas. Pavasarį, kuomet kurtiniams reikia daugiau ramybės, galimai bus koreguojami ir karių pratybų grafikai. Kariškiai sako, kad tą daro jau ir kituose poligonuose.
„Siekiama stengtis riboti pratybas ar galimai jų nevykdyti paukščių perėjimo metu, gyvūnijos migracijos metu, taip siekdami sumažinti ar visiškai eliminuoti galimą neigiamą poveikį gamtai“, – sako Kazio Veverskio poligono viršininkas Kęstutis Čekavičius.
Poligonas – kaip tik naudingas gamtai?
Kapčiamiesčio poligono teritorijoje gali gyventi apie keliasdešimt kurtinių. Kariuomenė sako, kad poligonai kaip tik naudingi gamtai.
„Kur yra mažiau natūralios, antropogeninės, kasdienės žmogaus veiklos, kur yra mažiau, arba visiškai nenaudojami pesticidai ir kitos cheminės medžiagos, mes turime didesnes gyvūnų ir paukščių sankaupas tam tikrose buveinėse, teritorijose, įskaitant poligonus“, – teigia K. Čekavičius.
Kariai aiškina, kad yra įpareigoti laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, po pratybų pasirūpinti visomis atliekomis ir teršalais, pavyzdžiui, technikos tepalų surinkimu.
„Labai konkretus pavyzdys, kaip mes saugome, tai yra 1996 metais Kazlų Rūdos poligone įkurtas botaninis zoologinis draustinis, kuris puikiai veikia iki šiol, su etaloniniais pušies ir juodalsknio medynais“, – komentuoja Kazio Veverskio poligono viršininkas.
Vis tik, anot ministro, dalis besipriešinančių žmonių nesistengia kalbėti argumentų kalba.
„Supraskime, kad klausimas yra ir svarbus, ir jautrus tuo pačiu metu. Žmonėms išlieti emocijas irgi reikia. Mes tą suprantame“, – sako R. Kaunas.
Ministras tikisi, kad kalbantis akis į akį su sodybų savininkais pavyks susitarti žmogiškai.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Šaltinis: tv3.lt
