Karas keičia ir kaimyninę Baltarusiją: Pas Lukašenką ištiko kelios bėdos iš karto

Kitos Naujienos

Karas Ukrainoje keičia kaimyninę Baltarusiją. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Aliaksandras Lukašenka dabar jau kovoja nebe dėl politinio išlikimo, o dėl gyvybės. Baltarusių ekonomikai gresia krachas. Baltarusiai, kitaip nei rusai, nenori karo Ukrainoje. LNK žinios praneša, kad baltarusių pasieniečiai pradėjo intensyvią žvalgybą prieš Lietuvos pasieniečius. Vėl daugėja neteisėtų migrantų. Atsirado naujas maršrutas – iš Rusijos.

Žiemą pasienyje su Baltarusija pagrindinis veiksmas buvo tvoros statymas. Jau pastatyta 150 kilometrų tvoros, 300 kilometrų koncertinos barjero. Bet paskutinę savaitę vėl pastebimas neteisėtų migrantų gausėjimas.

„Trečia savaitė iš eilės neteisėtų migrantų skaičiai didėja. Kiekvieną dieną pas mus bando patekti vidutiniškai 25–26 neteisėti migrantai“, – LNK sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Kelis kartus daugiau eina prie Lenkijos sienos. Pasieniečiai tai pirmiausia sieja su pavasariu – iki šiol keliauti miškais ir pelkėmis buvo per šalta, per šlapia.

Bet yra ir kita priežastis – A. Lukašenka žiemai migrantus nurodė apgyvendinti logistikos centre prie Gardino. Prieš savaitę baltarusiai paskelbė, jog logistikos centras – tuščias.

„Nors baltarusiai skelbia, kad buvo organizuoti repatriacijos skrydžiai, bet mes manome, kad jie lieka prie valstybės sienos“, – teigė R. Liubajevas.

Matomas naujas neteisėtų migrantų maršrutas – iki šiol dauguma atskrisdavo į Minską. O dabar skrenda į Rusiją.

„Vis daugiau neteisėtų migrantų, kurie buvo sulaikyti šiomis savaitėmis, deklaruoja, kad atvyko iš Rusijos Federacijos. Dabar mes turime Kubos piliečių, labai daug piliečių iš Indijos, Šri Lankos“, – teigė VSAT vadas.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą baltarusių pasieniečiai pradėjo intensyviau stebėti Lietuvos pareigūnus.

„Vykdomas stebėjimas mūsų veiksmų. Neatmetama, kad gali būti stebima ir techninėmis priemonėmis“, – LNK žinioms sakė R. Liubajevas.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad sunku pasakyti, kas dabar vyksta Minske, A. Lukašenka viešumoje rodosi mažiau.

„Aš manau, kad jis yra paliktas be jokios manevro laisvės. Sakyčiau, kad kovoja ne tiek dėl savo išlikimo politinio, bet daugiau – gyvybės“, – sakė ministras.

A. Lukašenka leido Vladimirui Putinui Ukrainą pulti iš Baltarusijos teritorijos. Bet nėra duomenų, kad Baltarusijos kariai kovotų prieš Ukrainą.

Didelė dalis baltarusių, kitaip nei rusų, nenori žudyti ukrainiečių.

„Paties A. Lukašenkos, matyt, noras yra išsukti uodegą ir kaip čia nenusišauti kartu su V. Putinu bunkeryje“, – svarstė Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Paulius Saudargas.

Daugėja baltarusių, kurie su A. Lukašenkos draudžiamais vyčiais ant pečių padeda ukrainiečiams gintis nuo rusų.

„Nemažas kiekis baltarusių netgi dalyvauja ginant Kyjivą“, – sakė P. Saudargas.

Vis didesnis galvos skausmas A. Lukašenkai – griūvanti Baltarusijos ekonomika.

„Ir dėl įvestų sankcijų įmonėms, ir dėl įvestų sankcijų bankams, ir dėl to, kad įmonės atsisako bendradarbiauti“, – vardijo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

To pavyzdys – Lietuvos logistikos įmonės. Iki karo Lietuvos vežėjai buvo tarpininkai tarp Vakarų Europos ir Rusijos. Krovinių gabenimas iš vakarų į Rusiją per Baltarusiją sudarė penktadalį visos Lietuvos logistikos. O dabar artėja prie nulio.

„Vykdo, kiek dar įmanoma vykdyti, pervežimus esamiems klientams. Ir nepriima jokių naujų įsipareigojimų, nesudaro naujų sutarčių su klientais iš Baltarusijos ar Rusijos šiuo atveju“, – LNK kalbėjo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.

Bet vežėjai situacijos nedramatizuoja.

„Įdomi žaidėja vėl tampa Jungtinė Karalystė. Mūsų įmonės jau veikia ir JAV, teikia transportavimo sausuma paslaugas ten“, – kalbėjo P. Drižas.

Bet premjerė Ingrida Šimonytė turi priekaištų valstybės valdomiems Lietuvos geležinkeliams.

„Gaila pasakyti, kad didelė dalis, ypač mūsų geležinkelio susisiekimo, buvo orientuota būtent į Rytų rinkas“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Rytų rinkų atsisakius Lietuvos geležinkelius dabar teks remti.

„Iš biudžeto dotuoti tam tikrą dalį infrastruktūros išlaikymo tikslais, kadangi kitaip didėtų kainos kitiems klientams. Vyriausybei tai ir darys“, – sakė I. Šimonytė.

Baltarusijos ekonomistai skaičiuoja, kad sankcijos paveikė net 70 procentų Baltarusijos eksporto.

Tarp didžiausių praradimų – sustabdytas trąšų tranzitas per Lietuvą, su Lietuva susijęs ir dar vienas Baltarusijai skausmingas praradimas – informacinės technologijos. Tai dar 5 procentai baltarusių BVP.

Baltarusijoje yra apie 100 tūkstančių aukštos kvalifikacijos programuotojų. Dabar jie masiškai išvažiuoja iš šalies, o didelė dalis – į Lietuvą.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

Šaltinis: delfi.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!