Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad ateityje karinę tarnybą galėtų atlikti ir dalis žmonių, kurie šiuo metu neatitinka visų sveikatos reikalavimų. Pasak jo, svarbiausia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir specialistų žinios bei gebėjimai.
Apie tai kariuomenės vadas antradienį pasisakė socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas dėl visuotinio šaukimo.
Kariuomenė ieško būdų pritraukti daugiau žmonių
R. Vaikšnoras pažymėjo, kad pastaraisiais metais kariuomenė nuosekliai didino rengiamų karių skaičių. Buvo išplėstos puskarininkių rengimo programos, pradėti rezervo karininkų kursai Lietuvos karo akademijoje, o taip pat atsirado daugiau specializacijų.
Šiuo metu ruošiami dronų operatoriai, elektroninės kovos specialistai, oro gynybos ir artilerijos įgulų kariai. Kartu plečiama infrastruktūra ir kuriamos naujos tarnybos formos.
Pasak kariuomenės vado, šie pokyčiai leido kasmet parengti maždaug tūkstančiu karių daugiau nei anksčiau.
„Šiandien įvairiomis formomis parengiame beveik 6 tūkst. karių per metus“, – teigė R. Vaikšnoras.
Problema – prasta jaunuolių sveikata
Vis dėlto viena didžiausių problemų išlieka šaukiamojo amžiaus jaunuolių sveikatos būklė.
Kariuomenės vado teigimu, statistika rodo, kad dėl sveikatos priežasčių netinkamais tarnybai pripažįstama beveik pusė šaukiamųjų.
Dėl šios priežasties svarstoma galimybė leisti tarnybą atlikti ir tiems žmonėms, kurie neatitinka visų nustatytų reikalavimų, tačiau gali kokybiškai vykdyti konkrečias užduotis.
„Ieškome sprendimų, kaip į valstybės gynybą įtraukti daugiau motyvuotų piliečių“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Daugiau galimybių IT ir kibernetinio saugumo specialistams
Anot R. Vaikšnoro, šiuolaikinėje kariuomenėje vis didesnę reikšmę turi technologijos ir specializuotos žinios.
Todėl tarnybos galimybės galėtų būti atvertos informacinių technologijų, inžinerijos, elektronikos, ryšių bei kibernetinio saugumo specialistams.
Pasak jo, tokios kompetencijos šiandien dažnai yra ne mažiau svarbios nei fizinis pasirengimas.
Dėmesys skiriamas ir rezervui
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad valstybės gynybos pajėgumai priklauso ne tik nuo kasmet pašaukiamų jaunuolių skaičiaus.
Baigęs devynių mėnesių tarnybą žmogus tampa aktyviojo rezervo kariu ir dar maždaug 15 metų dalyvauja mokymuose bei pratybose.
Vien šiemet į aktyviojo rezervo mokymus planuojama pašaukti apie 4 tūkst. karių.
Prie šalies gynybos stiprinimo taip pat prisideda karo komendantūros, kuriose ruošiami tūkstančiai piliečių.
Privalomo merginų šaukimo kol kas nereikia
R. Vaikšnoras taip pat pasisakė dėl dažnai keliamo klausimo apie privalomą merginų šaukimą į kariuomenę.
Jo vertinimu, šiuo metu tokio poreikio nėra.
„Mano, kaip Lietuvos kariuomenės vado, vertinimu, šiuo metu kariuomenės poreikiams užtikrinti pakanka šaukiamojo amžiaus vyrų skaičiaus, tuo labiau kai reikšmingą dalį tarnybą pradedančių jaunuolių sudaro savanoriai“, – teigė jis.
Vis dėlto moterims jau dabar atvertos visos pagrindinės tarnybos galimybės. Jos gali savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą, tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose, rinktis profesinę karo tarnybą arba dalyvauti rezervo karininkų rengimo programose.
Visuotinis šaukimas išlieka ateities klausimu
Šiuo metu Lietuvoje visuotinis šaukimas nėra įvestas.
Praėjusiais metais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad kuriant nacionalinę diviziją perėjimas prie visuotinio šaukimo yra tik laiko klausimas. Tačiau jis taip pat pripažino, kad tam vis dar trūksta reikalingų resursų.
Nuo šių metų Lietuvoje galioja nauja šaukimo tvarka. Pagal ją privalomajai karo tarnybai kviečiami 18-22 metų jaunuoliai iš karto po mokyklos baigimo. Anksčiau šaukimo amžiaus riba siekė 23 metus.
