Padidintas išlaidas gynybai palaiko vos 2 proc. Lietuvos gyventojų
2023 metų duomenimis Lietuvoje gyveno 2,8 mln. žmonių. Iš jų darbingo amžiaus ir pensinio amžiaus sulaukusių žmonių skaičius siekė 2,4 mln. gyventojų. Naujausi duomenys rodo, kad vos 50 tūkst. parašų surinkta iniciatyvoje „4 procentai“. Kitaip sakant, didinamus šalies gynybos pajėgumus palaiko tik labai nedidelė visuomenės dalis.
Tiesa, reikia pripažinti, kad 50 tūkst. parašų iniciatyva surinko per mažiau, nei mėnesį, tačiau naudojant plačią kampaniją: reklama buvo rodoma didžiausiuose televizijos kanaluose geriausiu laiku, radijo tinklelyje, prie kampanijos jungėsi visos telekomunikacijos bendrovės, gamyklos, dideji naujienų portalai.
„Per 23 dienas mūsų iniciatyva surinko daugiau nei 50 tūkst. kvalifikuotų elektroninių parašų. (…) Šįryt peticiją pasidalinome su atsakingomis institucijomis. Sekantis mūsų lūkestis yra kuo greičiau inicijuoti susitikimus su institucijoms ir pradėti diskusiją, kaip iniciatyva kuo greičiau galėtų būti paversta realybe“, – pirmadienį sakė „4 procentai“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.
Peticiją, kuria norima paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai, pirmadienį ryte buvo pasirašę 51,6 tūkst. gyventojų[1].
Neaišku, iš kur paims papildomus 1,3 proc. gynybos finansavimui
Vos pasileidus akcijai, kuri ragino gyventojus pasirašyti už 4 proc. nuo šalies BVP skyrimą krašto gynybai, pasipylė ir dvejonių. Nėra aišku, iš kur bus paimti tie papildomi 1,3 procentai, kurie, nors skamba ir kukliai, visgi finansine išraiška yra milžiniška pinigų suma.
2024 metais Lietuvos gynybai numatyta skirti 2, 9 mlrd. eurų, įskaitant laikiną bankų solidarumo įnašą. Gynybos biudžetas sudaro 2,77 proc nuo bendro šalies vidaus produkto. Taigi, akivaizdu, kad paimti tektų kone milijardą eurų, o iš kur – vienas Dievas težino.
Iniciatyvai populiarinti sukurtoje interneto svetainėje tėra nurodoma, kad iniciatyvą palaiko verslas ir kad jis sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai tektų didesnė dalis BVP, nei iki šiol.
„Tai leis Lietuvai tapti viena iš didžiausių BVP dalių – 4 proc. kasmet – gynybai skiriančia NATO šalimi. Ženkliai padidėjęs finansavimas leistų sparčiau įgyvendinti nuolat viešojoje erdvėje minimus mūsų šalies gynybos stiprinimo prioritetus. Tarp jų – kuo greičiau priimti Vokietijos brigadą, sparčiau apginkluoti Lietuvos kariuomenę, stiprinti vietinę gynybos pramonę ir kitus. Tik susitelkdami ir padarydami viską, ką galime patys, galime tikėtis, kad mūsų NATO partneriai padarys viską dėl mūsų.
Nes mūsų visuomenės dauguma yra vieninga šiuo klausimu. Mūsų užsakymu, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat LT“ 2024 m. vasarį atlikto tyrimo duomenimis, 57 proc. Lietuvos žmonių sutinka, kad mūsų šalis skirtų 4 proc. BVP gynybai, o 7 iš 10 nori, kad politikai kuo greičiau susitartų dėl gynybos finansavimo. Tai yra labai aiškus visuomenės lūkestis, signalas politikams kuo greičiau susitarti dėl 4 procentų BVP gynybai“, – rašoma interneto svetainėje, tačiau surinktų parašų skaičius nei kiek neprimena menamos gyventojų paramos [2].
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad iniciatyva skirti 4 proc. šalies gynybai sveikintina, tačiau jei tie 4 proc. bus pasiekti didinant PVM mokestį – tam ji nepritartų.
„Visada nukenčia socialinės apsaugos sritis, iš kurios politikams paimti atrodo lengviausia“, – kalbėjo I. Ruginienė ir kartu pridūrė, kad nurodė, jog papildomą milijardą šalies gynybai surinkti galima numatant progresinį gyventojų pajamų mokestį.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, nors ir teigė, kad siekis skirti 4 proc. krašto gynybai yra drąsus, visgi sunku suprasti, iš kur tiksliai gauti papildomų pinigų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu sakė, kad galima būtų skolintis pinigų, tiesa, 4 proc. pasiekti visgi nesitikima.
„Didiesiems trims projektams – visuotiniam šaukimui, Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos suformavimui, reikia nuo 3 iki 3,5 proc. BVP, priklausant nuo konkrečių metų. Siūlome dalį finansuoti tvariais pajamų šaltiniais, o dalį pasiskolinti“, – teigė ji[3].
Verslas pasisako už 4 procentus gynybai, bet pats dengti milijardinės sumos nenori
Tuo tarpu nors verslas ir deklaruoja, kad jie yra už padidintą gynybos mokestį, panašu, kad visgi povandeninės srovės ir čia gana stiprios. Kaip sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, mokesčio dalis užkrauta tik ant verslo pečių sukurs jiems nepalankias sąlygas, todėl dalis verslo gali tiesiog nebenorėti dirbti Lietuvoje.
„Ką kol kas girdime, kad tik verslas už tai tik ir susimokės. Ir verslas nuo pat pradžių sakė, kad esame pasiruošę susimokėti. Bet yra ir kita pusė, jeigu tie mokesčiai pasidarys tokie, kad dalis verslų pradės galvoti apie kitas jurisdikcijas, tai mes čia dvigubai pralošime“, – sakė A. Romanovskis.
Jo teigimu, neaišku, ir kodėl šalis nenori tokiam dalykui skolintis, juo labiau, kad pasiskolinti pinigų tikrai dar galima[4].
Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, sako, kad vis dėlto, nors viešai verslas ir pritaria gynybos stiprinimui, vis dėlto už uždarų durų sklando ir kitokios kalbos.
„Dabar yra viena versija, oficialioji iškelta, ir kiek kitokia diskusija vyksta kituose susitikimuose ir aš matau, kaip verslo atstovai prieštarauja vienai ar kitai idėjai. Jeigu būtų viskas taip, kaip yra pasakyta, iš tiesų diskusijos nė nebūtų. Bet klausimų ir prieštarų kyla dėl paties finansavimo šaltinio. Reikia matyti nelygybę šalyje, reikia matyti skurdo rizikos ribą, reikia matyti, kad tam tikri sprendimai, kuriuos verslas globoja, gali, kaip aš juokauju, duoti daugiau ginklų kariuomenei, sustiprinti kariuomenę, bet tuo pačiu metu sukelti visuomenės neramumus dėl tos pačios nelygybės ir skurdo pačiame šalies viduje“, – sakė ji[5].
Šaltinis: 77.lt
