Džimas Makdonelas visą gyvenimą dirbo paštininku.
Gimtajame mieste jį pažinojo ir gerbė. Jis vedė puikią moterį ir jie gyveno ilgai ir laimingai…Paprasta istorija, ar ne? Vieną kartą viskas pasikeitė, Džimas dingo.
Kai Džimui sukako 50 metų, prasidėjo smulkių nutikimų virtinė…Kiekvieną kartą jis susitrenkdavo galvą.
Pavyzdžiui, paslydo, kai nešė šiukšles. Džimas nerangiai nugriuvo ir susitrenkė galvą. Atrodytų, nieko rimto, visiems nutinka. Tačiau tai buvo ne viskas. Netrukus jis nusičiaudėjo vairuodamas automobilį. Ir trenkėsi galva į priekinį stiklą. Vėlgi jis palaikė tai sutapimu ir nesureikšmino.
Po 10 dienų jis vėl pateko į nedidelę avariją, rėžęsis į stulpą. Šįkart viskas buvo rimčiau, Džimas pateko į ligoninę. Neilgai pabuvęs ligoninėje jis pasitaisė. Ir štai atėjo paskutinė šios įvykių sekos dalis…
Džimas pasiskolino draugo automobilį, kad nuvežtų žmonos En giminaičius į oro uostą. Jo kišenėje buvo piniginė su visais dokumentais, kurią jis paliko automobilyje.
Tos pačios dienos vakarą Džimas išėjo pasivaikščioti. Jis pasakė žmonai, kad pavaikštinės 10 minučių ir grįš namo. Pirmąjį pusvalandį žmona nekreipė dėmesio, kad jo nėra. Bet kai praėjo valanda – ėmė jaudintis.
En skambino jo draugams, net pati išėjo į lauką patikrinti, kur jos vyras.
Kai jis negrįžo namo ir po vidurnakčio, ji pranešė policijai. Jis dingo!
Policija skambino į morgus, ligonines, jo ieškojo visur. En apskambino draugus, kolegas, giminaičius, kaimynus. Viskas veltui – Džimo niekur nebuvo. O dokumentų jis neturėjo su savimi…
Policijos pareigūnas pasakė, kad jie jau padarė viską, kas įmanoma. Dabar šeimai lieka tik laukti, gal Džimas pats susisieks? En tai buvo baisios laukimo valandos.
Ji toliau tikėjo, kad štai jis įeis į namus arba paskambins. Kad Džimas turi paaiškinimą – paprastą ir logišką.
„Praėjo kelios savaitės, En nerado sau vietos. Ji nuolat meldėsi, vaikščiojo po namus iš kampo į kampą. Ji laukė jo kiekvieną minutę.
Atėjo Kalėdos. En tai buvo labai sunkus metas. Ji pastoviai ateidavo į vietos ligoninę, klausinėdavo apie jį.
Džimą pripažino žuvusiu. Kito paaiškinimo policija neturėjo.
Kas gi nutiko tada, kai Džimas išėjo pasivaikščioti?
Viskas paprasta…Dėl galvos traumos jis prarado atmintį. Jis pamatė nekilnojamo turto agento Džeimso Peterso plakatą ir paėmė šį vardą.
Dabar jis gyveno kaip Džeimsas Petersas.
Džimas neprisiminė nieko. Tai reiškia, net nebandė ieškoti savo namų. Tą dieną jis pradėjo gyvenimą nuo balto lapo. Gavo naują socialinę kortelę. Jo gyvenimas nebuvo lengvas, juk jis faktiškai tapo benamiu.
Po kurio laiko jis apsistojo toli nuo savo pirmųjų namų. Jis tapo bažnyčios aktyvistu, padėdavo vaikams vaikų namuose, dalyvavo labdaros organizacijose.
Žmonės taip jį pamilo, kad net neklausinėdavo apie praeitį. Kažkas manė, kad toks geras žmogus anksčiau buvo dvasininku. O kai kas galvojo, kad Džimas – nusikaltėlis, kuris stojo į tiesos kelią.
Kurį laiką Džimas dirbo užkandinėje. Bernadin Golašovski, padavėja, susidraugavo su juo. Jos tėvai mirė, o Džimas visada labai šiltai bendravo su moterimi.
Ji turėjo vyrą ir 3 vaikus. Greitai draugystė peraugo į kažką daugiau…Jie visi priėmė Džimą kaip savo senelį. Jis buvo labai geras vaikams, draugavo su Pitu, Bernadin vyru. Jie tapo viena šeima.
Naujoji šeima šventė Kalėdas. Džimas vėl kažkur važiavo automobiliu ir susitrenkė galvą. Nuo tada jis pradėjo elgtis keistai – užsidarė, tapo neramus. Pasirodė, nauja galvos trauma padėjo jam prisiminti praeitą gyvenimą su En.
Tuo metu En vyro nepamiršo. Nuo jo išėjimo praėjo 15 metų! Per kalėdines mišias ji uždegė žvakę už savo vyrą. Grįžusi namo išgirdo durų skambutį.
En atidarė jas ir pamatė…Džimą! Jis pražilo ir suseno, bet tai buvo jis!
Tokiu stebuklu neįmanoma buvo patikėti. Džimas prisiminė viską, jis grįžo ir dabar gyvena su En kaip ir anksčiau. Tačiau nepamiršta ir savo antrosios šeimos. Ten jo irgi laukia ir myli, jis turi 3 anūkus, kurie per pastaruosius metus priprato ir pamilo jį.
Mokslas iki šiol negali paaiškinti, kas tada nutiko Džimui.
„Nereikia aiškinimų. Tai stebuklas“,- sako En.
