Užsienio politikos prioritetų sąraše diplomatinių santykių su Kinija klausimas yra 35-as eilėje, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. Pasak jo, šiuo metu daugiau dėmesio reikia skirti saugumo užtikrinimui, ryšiams su sąjungininkais bei geoekonominiams iššūkiams.
„Kalba eina apie dvišalius santykius. Viskas priklauso ne vien tik nuo Lietuvos, lygiai taip pat ne vien nuo Kinijos. (…) Visoje užsienio politikos dalyje Kinijos klausimas yra 35-as“, – žurnalistams Seime teigė K. Budrys.
„Yra daug svarbesnių Lietuvai dalykų, į ką tikrai koncentruosiuos: mūsų saugumo užtikrinimas, ryšiai su mūsų sąjungininkais, jų ilgalaikis įtvirtinimas, geoekonominių iššūkių sprendimas persiformuojant pasaulio tiekimo grandinėms. Čia turime skirti daugiausia dėmesio“, – pridūrė jis.
Kęstutis Budrys
FOTO: Dainius Labutis | Elta
Vis tik, pasak paskirtojo ministro, žingsniai dėl Vyriausybės programoje numatyto diplomatinių santykių atkūrimo yra daromi.
„Užduotis Vyriausybės programoje suformuluota aiškiai, ir XX Vyriausybės programoje ji buvo. Ties ja dirbame, dirbsiu ties tuo ir XXI Vyriausybėje. Žingsniai yra daromi, apie juos Seimas yra informuojamas. Jie nėra milžino žingsniai, judame po truputį. Bet turbūt niekas ir nesitikėjo, kad viskas per naktį yra išsprendžiama“, – dėstė K. Budrys.
„Kryptis yra, ką daryti – žinome ir tikiu, kad bus ir rezultatai“, – pabrėžė jis.
Tuo metu reaguodamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Aurelijaus Verygos svarstymus, kad tuo atveju, jei ryšiai su Pekinu iki Naujųjų metų nebus atkurti, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius turės teisę apsispręsti, ar tam yra objektyvių priežasčių, K. Budrys tikino su būsimuoju Vyriausybės vadovu palaikysiantys reguliarų kontaktą.
„Su premjeru tikrai dirbsime kaip ir dirbome su premjere, reguliariai susitikdami. Yra klausimų sąrašas, kurių dinamiką stebime, pokytį vertiname. Jeigu yra kokie einamieji klausimai, irgi diskutuosime. Nebus taip, kad su premjeru susitiksime tik tarpušvenčiu tarp Kalėdų ir Naujų metų. Mes su juo reguliariai apie tai galėsime kalbėtis.
Jeigu yra kažkokių tai problemų, kurias reikia spręsti politiškai – nemanau, kad ir premjeras lauks sausio mėnesio. Nematau šiame klausime tiek daug dramos. Tai sakau iš visų pokalbių, kuriuos aš turiu su kitais užsienio politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujančiais asmenimis“, – tikino ministras.
Motuzas prabilo apie poslinkius
Praėjusią savaitę įslaptinta informacija su Seimo URK nariais pasidalinęs K. Budrys teigė, kad Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių klausimas priklausys nuo naujosios Vyriausybės. Tuo metu parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas po susitikimo tikino, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose yra poslinkių ir Pekinas dabar yra linkęs susitikti su Vilniaus atstovais.
Remigijus Motuzas
FOTO: Dainius Labutis | Delfi
Tiesa, dar formuodamas Vyriausybę paskirtasis premjeras M. Sinkevičius teigė negalįs patikinti, jog K. Budrys liks užsienio reikalų ministro pareigose. Tuomet jo likimas poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose sietas su Kinijos klausimu. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Šaltinis: DELFI.LT
