Nėra nieko skausmingesnio, kaip priimti sprendimą dėl santykių su artimu žmogumi nutraukimo. Kodėl? Čia ir aiškinti nieko nereikia, juk tai mūsų artimiausi žmonės. Šeimyniniai ryšiai – patys stipriausi iš visų, kokių tik yra ir kada nors bus mūsų gyvenime. Dėl to, kai dėl kokių nors priežasčių tenka juos nutraukti – tai be galo skausmingas procesas.
Tačiau kartais visgi tenka prisipažinti, nors tai ir nelengva, kad patys artimiausi mums žmonės yra toksiški. Nežiūrint į tai, kad jie mūsų šeimos nariai. Ir išvada prašosi savaime: be jų mums bus lengviau. Labai karti, tačiau tiesa.
Atėjo laikas pasirūpinti savimi. Reikia suprasti, kad mes neprivalome rizikuoti savo fizine, dvasine ir emocine būsena vien dėl to, kad net pagalvoti baisu apie santykių su artimaisiais nutraukimą. Jūs raminate save mintimis, kad esate viena šeima, kad šeimyniniai ryšiai – patys svarbiausi gyvenime. Ir dėl to kenčiate, kenčiate… Ar ilgai dar galėsite kęsti? Ar apskritai reikia tai daryti?
Norime pateikti kelis požymius, rodančius, kad jūsų šeimos nariai yra toksiški ir iš tiesų visiškai realiai nuodija jums gyvenimą.
Jie „maitinasi“ jūsų dramomis. Įsivaizduokite situaciją: papasakojate šeimos nariui apie savo gilius pergyvenimus, momentus, apie kuriuos nė už ką nepapasakotumėte kam nors kitam. Tikitės susilaukti dėmesio, supratimo, užuojautos, palaikymo. O ką gaunate? Praėjo kažkiek laiko ir su didžiausiu siaubu sužinote, kad jūsų paslaptį aptarinėja pusė miesto. Tai dviguba išdavystė, juk jus išdavė artimas žmogus, giminaitis – tas, kuriuo pasitikime tiesiog automatiškai.
Jie jus pastoviai kaltina ir kritikuoja. Kritika – pagirtinas dalykas, tik su viena sąlyga: jeigu ji konstruktyvi. O jeigu jus pastoviai ir nepagrįstai kritikuoja, žemina – tai jau pavojinga. Toks elgesys žlugdo jūsų pasitikėjimą savimi, savo sugebėjimais ir jėgomis. Turėkite galvoje: tie šeimos nariai, kurie vien tik tuo ir užsiima, kad jus žemintų, nieko nepasiūlydami mainais, nusipelnė būti išbrauktais iš jūsų gyvenimo. Gelbėkitės nuo jų, kol ne vėlu.
Jie kreipiasi į jus tik tada, kai patiems kažko reikia. Toksiški šeimos nariai staiga prisimena apie jūsų egzistavimą tik tada, kai jiems iš jūsų kažko prireikia. Tada prilimpa, prisisiurbia prie jūsų, kad išsikalbėtų, išsipasakotų, nuimtų stresą jūsų dėka. Tačiau kai tik kibiras negatyvo bus išpiltas jums ant galvos ir giminaitis nusiramins, jis ir vėl pradings nežinoma kryptimi. O štai kai jums patiems prireikia palaikymo ir meilės – jo greta jūsų nebus. Užtat jis pasinaudos visais tais dalykais, apie kuriuos per neatsargumą jam išpasakojote, ir jų pagalba šauniai jumis pamanipuliuos.
Jie žaibiškai peršoka nuo pagyrimo ir palaikymo į įžeidinėjimus ir pažeminimus. Toksiški giminaičiai visada veikia vienodai: tai jie jus giria ir kelia į aukštybes, tai po poros dienų, o kartais ir valandų sumaišo su purvais. Kodėl? Jie turi vieną tikslą – įvilioti jus atgal į nesveikų santykių spąstus. Po viso to jie iš kailio neriasi, kad susitaikytų. Visiškai suprantama: jiems nesinori prarasti jūsų kontrolės. Savaime suprantama, kad visos jų priesaikos ir užtikrinimai, kaip jie jus myli, yra absoliučiai melagingi. Vos tik jiems atleisite – prasidės naujos manipuliacijos, nauji pažeminimai.
Jie naudoja jūsų atžvilgiu „gazlaitingą“. Jei šeimos narys pradeda tvirtinti, kad nieko tokio nesakė, ar nedarė, nors visi aplinkui žino, kad tai netiesa – tai taip vadinamas „gazlaitingas“, vienas iš manipuliavimo metodų, kurio tikslas – priversti auką imtų abejoti pačia savimi, pasijausti bejėge, suabejoti to, kas vyksta, realumu ir netgi savo pačios adekvatumu.
Jeigu atpažinote šiuose aprašymuose ką nors iš giminaičių – bėkite. Jie kelia grėsmę jūsų psichinei sveikatai. Tuo labai sunku patikėti, tačiau toksiški santykiai, net jeigu kalba eina apie giminaičius, galiu pačiu negatyviausiu būdu atsiliepti jūsų sveikam mąstymui ir gerovei.
Situacija nėra beviltiška. Yra daug būdų apsiginti nuo tokių „artimųjų“. Tačiau patikėkite, pats geriausias būdas – laikytis nuo jų kuo toliau.
Tai, žinoma, irgi nėra paprasta. Ypač jeigu toks toksiškas giminaitis – tėvas ar mama. Tačiau žmonių santykiuose galiausiai ateina momentas, kai kalba eina jau apie tokius kritiškus dalykus, kaip išgyvenimas ir laisvė. Ir tada belieka vienintelė išeitis, kad išsigelbėtumėte – nutraukti tuos jus griaunančius ryšius.
Taip, bus nelengva, jausite netekties kartėlį, kaltės jausmą. Kartas nuo karto užplūs abejonės, ar teisingai padarėte, ar nepaskubėjote su išvadomis.
Tokiais momentais turite aiškiai nuspręsti, ar esate pasirengęs save paaukoti šių santykių labui. Paaukoti savo psichikos būklę ir gerovę. Kartais, norint sau padėti, tenka patirti skausmą. Tas skausmas – į gera. Jis padės išsilaisvinti, išsivaduoti ir pradėti normalų gyvenimą.
Turite suprasti ir tai, kad prireiks tam tikro laiko, kad atsigautumėte nuo visko, ką teko išgyventi. Neskubinkite savęs, nesinervinkite, tai normalus sveikimo nuo toksiškų santykių procesas.
Galų gale meilę ir palaikymą mes gauname ne vien iš kraujo giminaičių. Visa tai padovanoti mums gali draugai, mylimieji ir t.t. Apsidairykite aplinkui ir pamatysite, kad tokių žmonių tikrai esama. Jie jus palaiko. Jie pakeis jūsų gyvenimą į gerą pusę.
