Valstybės skola siekė 25 mlrd. eurų
Ne paslaptis, kad šalys skolinasi, ypatingai tada, kai surenkamas biudžetas nėra toks, kokio norėtųsi, o pinigų reikia įvairiems projektams, algų didinimui ir panašiai. Vis dėlto ne pirmus metus skalambijama, kad kai į valdžią atėjo konservatoriai, valstybės skola išaugo iki neregėto dydžio. Ir nors ekonomistai sako, esą nieko čia labai dramatiško, vis dėlto skaičiai nedžiugina. Juo labiau, kad valstybė šiemet skolintis ketina dar. O kada gi tas skolas išmokėsime? Na, išmokės jau naujai išrinkta valdžia, tik, žinoma, mūsų, gyventojų sąskaita.
Dar 2021 metais buvo skambinama pavojaus varpais – valstybės skola siekė 25 milijardus eurų.
Štai prieš dešimtį metų valstybės skola siekė 53 418,6 mln. litų. Pavertus eurais tai būtų apie 15,6 mlrd. eurų. 2018 metais skola jau siekė jau daugaiu, kaip 16 mlrd. eurų, 2021 metais jau siekė 23 milijardus eurų.
Vis dėlto skolos dydį vertinti esą reikia ne žvelgiant į plikus skaičius, o lyginant su valstybės BVP.
„Skolos lygį vertiname pagal santykį su BVP, o ne nominaliai, nes skolos našta priklauso nuo galimybės ją grąžinti, ką ir atspindi skolos santykis su valstybės sukuriama verte. be to, santykinis dydis įgalina lyginti su kitomis valstybėmis“, – aiškina Finansų ministerija.
Lietuva šiemet skolinsis dar beveik 6 milijardus
Finansų ministerija nurodo, kad Vyriausybė 2024 metais planuoja skolintis apie 5,7 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – apie 3 mlrd. eurų, kitą dalį – skolinantis vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ir aukciono būdu, ir platinant Vyriausybės taupymo lakštus – apie 2,2 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,4 mlrd. eurų numatyta pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų. 2024 metais planuojama investuotojams ir toliau pasiūlyti vietos rinkoje aukciono būdu įsigyti užsienio kapitalo rinkose išplatintų euroobligacijų emisijų papildymus. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius. Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2024 metais bus finansuojamos iš 2023 metais sukaupto lėšų likučio – apie 2 mlrd. eurų bei iš grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų – 0,02 mlrd. eurų.
Pirmasis pasiskolinimas jau įvyko – pasiskolinta 50 milijonų eurų su 3,37 proc. palūkanomis. Ši skola paimta 2,6 metams, vadinasi ją išmokėti reikės jau naujajai valdžiai.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2024 metų pabaigoje sudarys apie 29,6 mlrd. eurų arba 39,2 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.
Kiek skolingas kiekvienas Lietuvos gyventojas?
Akivaizdu, kad valstybė yra žmonės, o jos biudžetas – mūsų visų pinigai. Tad iš esmės valstybės skola yra kiekvieno iš mūsų skola. Tad kiek gi mes, greta būsto, automobilių, vartojamųjų, studento paskolų, kiekvienas esame skolingi?
Jei planuojama, kad valstybės skola metų pabaigoje sieks 29,6 mlrd. eurų, o Lietuvoje gyvena 2,88 mln. žmonių, vadinasi, kiekvienas gyventojas yra skolingas kuklius 10 tūkst. eurų.
Iš ko skolinasi Lietuva?
Dažnai kyla klausimas – iš ko gi skolinasi pasaulio šalys? Neretai girdimas ir terminas „pasaulio skola“, kuri yra tokia didelė, kad Lietuvos skola rodosi tiesiog juokinga. Tad – kas gi ta pasaulio skola ir iš ko skolinasi šalys, jei, galima suprasti, visas pasaulis jau yra kažkam prasiskolinęs?
Valstybės skola apima ir vyriausybės, ir savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų visumą. Į ją taip pat įskaičiuojamos ir skolos aptarnavimo išlaidos. Vyriausybės dažniausiai skolinasi, išleisdamos vyriausybės obligacijas, kurias perka finansinės institucijos, taip pat pasirašydama paskolų, lizingo ir kitokius skolos dokumentus.
Valstybės skola skirstoma į vidaus skolą ( valstybės turtiniai įsipareigojimai vidaus valiuta) ir užsienio skolą (valstybės turtiniai įsipareigojimai užsienio valiuta).Taip pat skolos skirstomos pagal grąžinimo terminą, kuris gali būti nuo kelių mėnesių iki daugiau, kaip dešimties metų.
Lietuvos skola pasaulio mastu nėra didelė
Tiesa, galima nebent pasidžiaugti, kad Lietuvos skola, žvelgiant pasaulio mastu, nėra tokia jau didelė. Lyginant su kitomis šalimis mes esame vieni mažiausiai prasiskolinusių.
Mažiausiai skolos turi Rusija – jos skola siekia vos 17 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi Estija, Kosovas, Bosnija ir Hercogovina, Liuksemburgas, Danija ir kitos šalys. Lietuva statistiškai yra 13 vietoje nuo galo pagal skolos dydį.
Didžiausias skolas turi Graikija (173 mlrd. eurų), Italija (142 mlrd. eurų), Prancūzija (112 mlr. eurų).
„Lietuvos valstybės skola išlieka viena mažiausių ES. Tai bandyti save papildomai plakti, kai yra ekonomikos nuosmukis, nėra teisinga fiskalinė politika. Mes turėjome tokią patirtį 2009 m., kai buvo ekonominis nuosmukis, o valstybė vykdė fiskalinę konsolidaciją – didino mokesčius ir mažino išlaidas. Bet tai darė tik dėl to, kad neturėjo alternatyvų ir negalėjo pasiskolinti už priimtiną kainą“, – pabrėžė jis.„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Šaltinis: 77.lt
