Kremlius ėmėsi priemonių, matytų tik Sovietų Sąjungos laikais, ir tai davė efektą: rublis kyla kaip ant mielių, Vokietija trypčioja ir nesiima rimtų sprendimų

Kitos Naujienos

Rusijai ėmusis kapitalo ribojimo priemonių, vėl sustiprėjo rublis. Žiūrint jo keitimo su euru kursą, jis grįžo į tą patį lygį kaip ir prieš invaziją į Ukrainą.

Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius šią savaitę interviu „Žinių radijui“ sakė, kad, jo nuomone, Vakarai nepakankamai padeda Ukrainai.

„Galėtume tikrai daugiau. Sankcijas galime turėti žymiai griežtesnes, pradedant visišku energetinių išteklių importo iš Rusijos embargo. Dabar jau net matome, kad Rusijoje dėl centrinio banko intervencijų ir besitęsiančių energetinių išteklių rublis vėl stiprėja, ir gali sustiprėti net labiau negu karo pradžioje. Tikrai galima padaryti daugiau. Žinoma, kad bus nuostolių, bet nuostolius ir išlaidas skaičiuosime po to, kai tai pasibaigs. Dabar tiesiog tą reikia daryti“, – teigė T. Jermalavičius.

Vis dėlto, kaip pastebėjo ekspertas, didelio noro daryti nėra.

„Čia Vokietijos kancleris labai susirūpinimą buvo išreiškęs, kad recesija gali prasidėti. Žinote, kai kalbama tokiais terminais apie recesijas ir pan. tokio svarbaus mūsų, Vakarų, išgyvenimo prasme karo kontekste, tai yra labai nerimta. Labai dažnai susidaro įspūdis, kad Vokietijos reakcijos, ypatingai energetinio saugumo kontekste, galbūt būtų buvusios adekvačios 2009 ar 2014-2015 metais, bet ne dabar. Matosi, kad yra mastymo prasme atsilikimas keletu metų“, – sakė T. Jermalavičius.

Rusija ėmėsi kapitalo ribojimų

Ką gi Rusijos režimas sugebėjo padaryti, kad rublio kursas dabartinėmis sąlygomis vėl imtų stiprėti?

„Intervencijos yra tokios, kad visoms eksportuojančioms įmonėms yra įpareigojimas 80 proc. užsienio valiuta gautų pajamų pakeisti į rublius. Tokiu būdu automatiškai didėja rublių paklausa, įmonėms ilguoju laikotarpiu, tikėtina, kils nemažai iššūkių, nes jos laiko valiutą atsiskaityti su užsienio tiekėjais. Galbūt tai yra tam tikras laužų gesinimas, bet, kaip matome, veikia“, – „Delfi“ aiškino banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, prie to prisideda dar ir tai, kad Rusijoje gyventojams yra taikomi ribojimai valiutos pirkimui.

„Faktiškai neegzistuoja valiutų keitimo sistema. Ir net tie, kurie turi bankų sąskaitose, irgi yra riba, kiek jie gali išsigryninti tos valiutos. Realiai gaunasi taip, kad rublių paklausa dirbtinai yra padidinama, nes įpareigoja įmones valiutą keisti į rublius, o pasiūla yra dirbtinai sumažinama, nes gyventojams draudžia keisti rublius į eurus ir dolerius“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas tai apibrėžia kaip kapitalo ribojimų situaciją.

„Tarkime Sovietų Sąjungoje labai ilgą laiką buvo 1 rublis – 75 dolerio centai. Tiesiog nebuvo galima jo išsikeisti“, – teigė Ž. Mauricas.

Sustiprėjo rublis

Pasak ekonomisto, pagal kursą su euru, rublis šiuo metu yra stipresnis negu buvo praeitų metų balandžio mėnesį.

„Dabar rinkos kaina yra 92 rubliai – už eurą. Buvo trumpam pašokę net iki 140 rublių už eurą. O prieš pat invaziją, vasario 23 dieną, buvo 92 rubliai – už eurą. Realiai rublis grįžo į tą patį lygį, kuriame buvo prieš prasidedant invazijai“, – sakė Ž. Mauricas.

Specialistas aiškino, kad tokius dalykus labai įtakoja naftos kaina. Rusiškos „Urals“ naftos kaina vasario 23 dieną (prieš invaziją į Ukrainą) buvo 93 doleriai už barelį. O dabar jie gauna tik 85 dolerius už barelį.

„Nors bendrai naftos kaina yra šiek tiek didesnė negu buvo prieš karinę invaziją, bet Rusija dabar pardavinėja pigiau, nes ne visi nori pirkti Rusijos naftą. Ir net bendrai naftos kaina nėra tiek daug pakilusi. „Brent“ naftos kaina yra mažiau kaip 10 proc. didesnė (nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą), o „Urals“ yra maždaug apie 10 proc. mažesnė“, – aiškino Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, turint mintyje Rusijai taikomas sankcijas, ekonomikai prognozuojamą maždaug 10 proc. ekonomikos kritimą, Rusijos už pardavimą gaunamą mažesnę naftos kainą, Europos pažadus ilgainiui ženkliai mažinti rusiškų dujų importą, rublio kursas turėtų būti gerokai silpnesnis.

„Bet va, ką padaro kapitalo kontrolė. Tai būtų pagrindinis veiksnys. Kitas veiksnys yra trumpalaikis. Kainos yra pakilę, pavyzdžiui, dujų, tai už dujas daug pinigų gauna Rusija. Metalų kainos irgi yra pakilusios. Rusijai yra pakankamai geri metai.

Jie jau nuo vasaros tam ruošėsi, ypač kalbant apie dujas. Ir atitinkamai dujų pajamos yra didelės. Jos turbūt yra net rekordiškai didelės, net maždaug trečdaliu kritus apimtims. Tai reiškia, kad jie gauna dar daug pajamų“, – sakė Ž. Mauricas.

Reikės racionalaus požiūrio į energetiką

Ekonomistas aiškino, kad Rusijai sankcijų poveikis, ypač per energetiką, pasijus tik ilgesniu laikotarpiu.„Bet tam reikia, kad ir Vakarai investuotų daugiau į iškastinį kurą. Labai tikiuosi, kad baigsis tos svajonės, neracionalus elgesys, kuris užkirsdavo kelią investicijoms į tradicinę energetiką“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak specialisto, atsinaujinanti energetika yra gerai, reikia į ją investuoti, ir tai yra ateitis, tačiau, ypatingai pereinamuoju laikotarpiu, reikės racionalaus požiūrio ir į tradicinę energetiką.

„Tas pereinamasis laikotarpis bus labai ilgas, bent iki 2040 metų, jeigu neilgiau. Pereinamasis laikotarpis reiškia, kad tik tuo metu pradės mažėti tradicinių energetinių resursų naudojimas. Dabar daugelis institucijų teigia, kad, pavyzdžiui, naftos vartojimas pasaulyje pradės mažėti tik 2040 metais. Plius dar, jei mes nebedeginsime naftos transporto sektoriuje, kas yra labai protinga, ir tą reikia daryti, vis tiek naftos vartojimas išliks per amžius“, – aiškino Ž. Mauricas.

Vakarams reikėtų galvoti apie gamybą?

Jo nuomone, patiems nesigaminti dujų, naftos, būtų milžiniška Vakarų pasaulio klaida.

„Ypač dabar, kai pasaulis yra susiskaldęs geopolitiškai: Kinija įtaką stiprina, Indija importuoja daug ginklų iš Rusijos, dėl to matome, kad vengia pasmerkti ją dėl karo Ukrainoje, taip pat Brazilija, Pietų Afrikos Respublika (PAR). Nei viena BRICS šalis nepasmerkė Rusijos karinės invazijos Ukrainoje. Yra dar daug šalių, kurios yra gerokai rizikingesnės geopolitiškai nei Vakarų šalys. Vakarų šalims būti energetiškai priklausomoms nuo tų šalių yra labai didžiulis pavojus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas prisipažino, kad net džiaugiasi, kad Vokietija ketvirtadienį aktyvavo savo nepaprastąją padėtį, besiruošdama galimam dujų vartojimo ribojimui šalyje.

„Nes tai tiesiog yra kaina, kurią privalo mokėti šalys už savo kvailumą arba korupciją, arba turbūt – ir tą, ir tą. Čia yra geri dalykai. Tikiuosi, kad Vakarų šalys atsibus, ir galų gale baigs šituos žaidimus“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak pašnekovo, visa laimė, Amerika išlaikė daugiau blaivaus proto.

„Donaldas Trumpas yra labai kontraversiškas žmogus. Gal ne tiek jis pats, bet apskritai Respublikonų partija buvo daug kritikuojama, bet realiai, jeigu ne jie, tai Amerikai dabar būtų žymiai sunkiau.

Matome, kad respublikonai išlaikė daugiau blaivaus proto, ir dėl to Europa gali šiek tiek drąsiau atsakyti Rusijai. Gi kaip tik praeitą savaitę, trečiadienį, Rusija paskelbė, kad „privalėsite mokėti rubliais“, tai ketvirtadienį J. Bidenas atvyko į Europą, ir pasakė, kad „mes eksportuosime jums gerokai daugiau dujų“. Tai yra apie 15-20 proc. Rusijos kiekio“, – priminė Ž. Mauricas.

Jo vertinimu, jeigu ne Amerika, tai čia būtų labai sudėtinga situacija.

„Nes Norvegija jaučia milžinišką spaudimą iš žaliųjų, iš įvairių fondų, stabdyti bet kokius gręžinius, bet kokią pasiūlą. O dabar visi į Norvegiją žiūri: „oi, čia didinkite“, – sakė Ž. Mauricas.

Žalumas su protu

Ekonomistas su tam tikra saviironija žiūri į europiečių garsiai deklaruojamą ir madingą žalumą ir dosnumą.

„Tai gi visas pasaulis žino, pavyzdžiui, kur tekstilė iš Europos keliauja. Kodėl tiek daug labdaros duoda, pavyzdžiui, Afrikai arba Azijai? Tai gi ne dėl to, kad labai geri europiečiai. Visi tą žino, dėl to, kad tiesiog yra brangu tą visą tekstilę perdirbti, tai duoda kaip paramą. Ir tada yra milžiniški šiukšlių kalnai, viskas ten dega, paskui liūtys nuplauna į vandenyną. Ten yra užteršta visa aplinka, bet Europa, Amerika yra ekologiška, švari. Pusė metų ir išmetei daiktą.

Arba, kur keliauja visi kompiuteriai? Lygiai ta pati schema. Vos veikiantys arba neveikiantys išvažiuoja kaip parama, labdara į kitas šalis. Tada jie ten yra utilizuojami, ten – visa tarša“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Panaši situacija, pasak jo, yra su energetika.

„Mes naftos neišgauname, o pakyla kaina degalinėse, tai ką daro vokiečiai? Čia – visiškas fiasko, vokiečiai yra tapę pajuokos objektu pasaulyje. Kad sumažėtų kuro kainos, jie trims mėnesiams įvedė kompensaciją dyzeliui ir benzinui. Dabar ir ispanai tą nusikopijavo. Tai kokie čia dabar žalieji? Skirs milijardus iškastinio kuro subsidijoms. Šitos krizės metu ir atsiskleidė visas veidmainiškumas“, – komentavo Ž. Mauricas.

Jis neneigia, kad reikia pereiti į atsinaujinančią energetiką.

„Bet reikia tą daryti išlaikant blaivų protą. Lietuvoje – tas pats. Dabar skyrė kelis šimtus milijonų renovacijai (kaip kovos su infliacija priemonė). Geriau tiesiog išmestų tuos pinigus iš sraigtasparnio ant žmonių galvų.

Čia yra absurdas. Nes statybų sektoriuje tiesiog neįmanoma prisikviesti darbuotojo. Jis ateina kada nori, – už mėnesio, už dviejų, nėra darbuotojų. Medžiagos pabrangę. Čia gi reikia daryti kažką čia ir dabar“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, renovacija dabar dauguma atvejų net didžiulės prasmės neturi.

„Pavyzdžiui, Kaune, Panevėžyje šildymo kainos yra 10-20 proc. didesnės nei 2019 metais. Nieko realiai nepadidėjo, dėl to, kad yra biokuras. (…) O, kad Vilnius iki šiol neperėjo prie biokuro, tai čia nereikia visos Lietuvos tempti prie to“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas džiaugėsi, kad Lietuva bent nenuėjo Vokietijos, Ispanijos ir Lenkijos keliu, ir nepradėjo subsidijuoti kuro.

„Čia tai būtų geriausias žaliųjų pasiekimas. Labai tada visi žaliai gyventume“, – ironizavo Ž. Mauricas.

Tikisi, kad šis sukrėtimas galiausiai išeis į gera

Ekonomistas svarsto, kad gal šis sukrėtimas galiausiai pasauliui išeis ir į gera.

„Nes kai kur sprendimai buvo priimami grynai remiantis emocijomis arba bent jau dalinai tam tikrų žmonių, grupių, kurios gaudavo finansavimą iš trečiųjų šalių. Buvo priimami sprendimai, kurie kenkė interesams tos šalies, kurioje jie buvo priimami“, – sakė Ž. Mauricas.

Šitoje vietoje jis išskyrė Vokietiją.

„Vokietija turi du vamzdžius iš Rusijos, neturi nei vieno iš Norvegijos, tai apie ką kalbame? Ir neturi nei vieno suskystintų gamtinių dujų terminalo, „nes neekologiška“. O dabar anglį kūrens. Vokietijoje prieš dvi savaites 70 proc. energijos buvo pagaminta iš anglies. Labai „ekologiška“. Atomines elektrines irgi uždarė, „nes neekologiška“, bet ekologiška yra dujos iš Rusijos. Nes jos yra iš Sibiro, o Sibiras – žalias, ir ten viskas labai ekologiška“, – ironizavo Ž. Mauricas.

Apie būdą paspausti Rusiją

Ekonomistas tikisi, kad tas rublio sustiprėjimas Rusijoje yra laikinas dalykas.

„Jau ne kartą esu sakęs, kad sankcijos Rusijos neturėtų labai stipriai paveikti, dėl to, kad 80 proc. Rusijos eksporto yra žaliavos. Žaliavų eksportą yra labai sunku uždaryti. Tarkime, Iranui buvo įvestos panašaus masto sankcijos kaip Rusijai. Irano naftos eksportas krito: iš pradžių gal 60 proc. buvo nukritęs, po to – tik 40 proc., po to buvo likęs 30 procentų kritimas.

Dėl to, kad perka kitos šalys, kurios neprisijungė prie sankcijų. Visų pirma – Kinija, dabar ir Indija perka Rusijos naftą. Jie perka ją pigiau. Atsiranda transportavimo kaštai“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, pats efektyviausias būdas paspausti Rusiją yra mažinti žaliavų kainą, kaip buvo padaryta Sovietų Sąjungos laikais, 1980 metais.

„JAV susitarė su Saudo Arabija ir su OPEC šalimis. Ginklų tada labai daug eksportavo į tas šalis, suteikė įvairias garantijas, ir tos naftos kainos truputį pasilaikė žemesnės. Dar prisidėjo Afganistanas, tai yra karinius konfliktas plius žemos kainos, ir tada ta sąjunga subyrėjo“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas pabrėžė, kad sunkūs laikai Rusijai būna tada, kai kainos yra mažos.

„O kainos yra mažos, kai yra didelė naftos ir dujų pasiūla. Čia Amerika turi daugiausiai potencialo didinti. Ir Ukraina turi skalūnų dujų. Ir, kai yra maža paklausa. Bet dabar gavosi, kad darė atvirkščiai, Vakarai pas save mažino pasiūlą dėl visų tų ekologiškų dalykų, o paklausą padidino. Nes šliūkštelėjo pinigų, visi pradėjo visur keliauti, ir paklausa labai stipriai išaugo.

O turėjo daryti atvirkščiai – didinti pasiūlą ir mažinti paklausą. Pavyzdžiui, JAV akcizus turėjo pakelti, skatinti elektromobilius vairuoti, o daugiau investuoti į naftą, dujas, ypač eksporto infrastruktūrą“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis pastebėjo, kad dabartiniu metu Tarptautinė energetikos agentūra ragina mažinti paklausą.

„O šalys nemažina, o ypač tokios šalys kaip Vokietija, Ispanija, ta pati Lenkija“, – teigė Ž. Mauricas.

Rusijai gali išsipildyti ir neblogas scenarijus

Pasak ekonomisto, Rusijai gali išsipildyti ir pakankamai neblogas scenarijus, jeigu Vakarai praras pirminį entuziazmą, ir pažadų neišpildys.

„Tarkime, dabar Vokietija yra pareiškusi, kad iki 2024 metų vasaros visiškai atsisakys dujų importo iš Rusijos. Jeigu jie neatsisakys, o aš kažkaip įtarčiau, kad taip ir bus, tada tai būtų labai didžiulis reputacinis smūgis, ir tai būtų didžiulė dovanėlė Rusijai“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis mano, kad Rusija ilgainiui ims vilioti Europą didelėmis nuolaidomis, apsimetinėti, kad viskas tvarkoje.

„Čia yra didžiulė rizika, kad Europa gali vėl ant to paties grėblio užlipti. Tada gali dar atsinaujinti Europoje ir pasaulyje agresyvesnis žaliųjų judėjimas. Žaliųjų judėjimas šiaip yra gerai, aš – už, bet jis turi būti racionalus. O agresyvesnis judėjimas gali mažinti JAV pasiūlą, ir tada vėl didės priklausomybė nuo Rusijos“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas pastebėjo, kad, kai pasisuka kalba apie Rusiją, tada, ypač Vokietija, pradeda labai stabdyti.

„Iš pradžių buvo kalba, kad (atsisakys dujų importo iš Rusijos) iki 2027 metų, ir tik po to, kai atvažiavo J. Bidenas, pasidarė 2024 metai. O tuos 2027 metus dar daugink iš dviejų, nes ką biurokratai pasako, tai realiai gautųsi kokie 2034 metai.

Reikėtų kažkaip tą sureguliuoti. Linkėčiau, kad pasaulis būtų blaivesnio proto, ir labiau orientuotis į paklausos mažinimą. (…) Tai yra vienintelis kelias. Blogiausias dalykas, kai viena sako, o kita daro. Čia yra veidmainiškumas“, – sakė Ž. Mauricas.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis
Reklama
error: Alert: Content is protected !!