Vokietija pasiūlė Ukrainai išmokėti visą 6,6 mlrd. eurų sumą iš Europos taikos priemonės, kuri neseniai buvo atblokuota ES, tačiau Lenkija tam prieštarauja, rašo „Kyiv Independent“.
„Šie pinigai yra mūsų pinigai“, – „RMF 24“ pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.
Ginčas susijęs su 6,6 mlrd. eurų, skirtų Ukrainai pagal Europos taikos priemonę (EFP). Tai lėšų fondas, finansuojamas ES valstybių narių įnašų. Šias lėšas buvo užblokavęs buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, tačiau pasikeitus vyriausybei Budapešte, pinigai dabar yra prieinami ir vėl atsidūrė Briuselio kontrolėje.
EFP lėšos gali būti naudojamos šalių išlaidoms už karinę pagalbą ir taikos palaikymo operacijas kompensuoti bei suteikti Ukrainai priemones tiesiogiai apsiginti.
Vokietija, kuri skiria didžiausią EFP lėšų dalį, pasisako už tai, kad visas 6,6 mlrd. eurų paketas būtų perduotas Ukrainai.
„Visos fondo lėšos, kurios iš pradžių nebuvo panaudotos, vis dėlto turėtų būti panaudotos Ukrainai remti“, – pareiškė Vokietijos gynybos ministro pavaduotojas Sebastianas Hartmannas savo kreipimesi į Europos partnerius.
„Europos taikos priemonė yra sukurta kaip solidarumo mechanizmas“, – teigiama Vokietijos gynybos ministerijos pareiškime.
Tačiau, pasak C. Tomczyko, Varšuvai šis planas kelia problemų.
„Praktiškai mažesnė šių lėšų dalis reiškia mažiau pinigų kariuomenei“, – sako jis.
Jis pažadėjo kovoti dėl kiekvieno Lenkijai priklausančio euro. Jis taip pat apkaltino Briuselį „bandymu keisti žaidimo taisykles“.
Dėl EFP lėšų paskirstymo vis dar vyksta diskusijos, ir kol kas neaišku, kokia dalis bus skirta ES valstybėms narėms kompensacijoms, o kokią dalį gaus Ukraina.
Pastaruoju metu įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos auga.
Tusko raginimas Nawrockiui ir Zelenskiui pasikalbėti: kol emocijos dar nesunaikino solidarumo
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paprašė prezidentų Karolio Nawrocko ir Volodymyro Zelenskio surengti tiesioginį ir sąžiningą pokalbį po Ukrainos lyderio sprendimo vieną Ukrainos karinį dalinį pavadinti per Antrąjį pasaulinį karą veikusios grupuotės, kurią Lenkija laiko nusikalstama, vardu.
„Kadangi diplomatija nedavė jokių rezultatų, viešai kreipiuosi į prezidentus Karolį Nawrockį ir Volodymyrą Zelenskį su prašymu surengti tiesioginį ir sąžiningą pokalbį, kol emocijos dar nesunaikino mūsų solidarumo, gimusio susidūrus su Rusijos grėsme“, – pirmadienį socialiniame tinkle X parašė D. Tuskas.
„Bendradarbiavimas tarnauja tiek mūsų valstybių, tiek tautų interesams, o konfliktas – Maskvos interesams. Tai tikrai akivaizdu mums visiems“, – pridūrė D. Tuskas.
Jis paskelbė šį raginimą po V. Zelenskio sprendimo suteikti vienam iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių „UPA didvyrių“ garbės vardą. Tai sulaukė didžiulės Lenkijos politikų kritikos. Prezidentas K. Nawrockis pareiškė esąs pasipiktinęs ir paskelbė, kad siūlys atimti iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordino apdovanojimą.
Vėliau pirmadienį vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad premjero kreipimasis į Lenkijos ir Ukrainos prezidentus dėl „sąžiningo pokalbio“ turėtų būti įvykdytas kuo greičiau.
Jis nepriimtinu pavadino V. Zelenskio sprendimą „UPA didvyriais“ pavadinti vieną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių ir pareiškė, kad „tai griauna sąjungininkų draugystę“. Ministras pabrėžė, kad istorinė atmintis ir tiesa yra pagrindas, ant kurio kuriama draugystė, tačiau tai niekada nebuvo kliūtis.
W. Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad gerų santykių su Ukraina kūrimas Lenkijai yra labai svarbus, tačiau pridūrė, kad tai turėtų prasidėti nuo tiesos. Jis gyrė šių dienų Ukrainos karių pasiaukojimą ir didvyriškumą, vadino juos tikrais didvyriais, ginančiais Charkivą, Donbasą, Zaporižią ir Ukrainos dangų, bet pridūrė, kad sprendimai, kurie „sukels skausmą ir kančias“, neturėtų būti priimami, nes „jie neliks be pėdsakų ir padarinių“.
„Todėl svarbu, kad premjero Tusko raginimas prezidentui Nawrockiui sąžiningai pasikalbėti su prezidentu Zelenskiu būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė manąs, kad tai yra svarbiausia prezidento K. Nawrockio užduotis.
Penktadienį ir šeštadienį Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas Varšuvoje vedė derybas su Lenkijos prezidento ir vyriausybės atstovais, siekdamas sumažinti įtampą.
Lenkija laiko Ukrainos sukilėlių armiją (UPA) nusikalstama nacionalistine organizacija, atsakinga už dešimčių tūkstančių lenkų nužudymą Antrojo pasaulinio karo metais Voluinėje, dabartinėje Vakarų Ukrainoje. Voluinės žudynės išlieka viena opiausių istorinių ir diplomatinių problemų Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.
UPA kaltinama nuo 1943 iki 1945 m. nužudžiusi maždaug 60 tūkst.–100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių, nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje. Šių žudynių kulminacija laikomi Kruvinojo sekmadienio išpuoliai kaimuose 1943 m. liepos 11 dieną.
Šaltinis: TV3.LT
