Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis griežtai kritikuoja vyriausybės sprendimą sumažinti valstybės apsaugą Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai, pavadindamas tai „radikaliu šalies krypties pasikeitimu“, kuris kenkia Lietuvos, kaip laisvės gynėjos, reputacijai.
Trečiadienį savo tinklaraštyje buvęs konservatorių partijos pirmininkas rašė, kad nuo to laiko, kai paliko pareigas, buvo atsitraukęs nuo Lietuvos vidaus politikos vertinimų, tačiau pastarieji įvykiai šalies politikoje nebeleidžia jam tylėti.
„Šis konkretus posūkis yra paskutinis lašas, kuris gali perpildyti taurę, sugriaudamas tai, ką Lietuva gynė nuo nepriklausomybės atkūrimo, iš esmės pakenkdamas mūsų pasiekimams ir sunaikindamas mūsų sunkiai užtarnautą kovotojų už laisvę reputaciją“, – rašė G. Landsbergis, šiuo metu dirbantis kaip vizituojantis mokslo darbuotojas Stanfordo universitete.
S. Cichanouskaja, kuri laimėjusi 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimus buvo priversta pabėgti į Lietuvą, „buvo gyvas, kvėpuojantis demokratijos simbolis“, rašė V. Landsbergis. Jis teigė, kad Vilnius tapo disidentų prieglobsčiu ir „pasaulyje žinoma autoritarizmo pasipriešinimo sostine“ ir kad sumažinant jos apsaugą „jos šeima ir biuras iš esmės priverčiami palikti Lietuvą“.
Gabrielius Landsbergis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Vilnius yra vieta, kurioje Rusijos ir Baltarusijos opozicijos aktyvistai nusprendė gyventi ir dirbti. Tai disidentų centras, kuris parodė paramos vertę ir išlaikė viltį, kad demokratija nugalės. Galiausiai, Vilnius yra miestas, kuriame Taivano žmonės gali didžiuotis savo biuru, pavadintu jų pasirinktu pavadinimu, o ne Kinijos“, – rašė G. Landsbergis.
„Aš visada teigiau, kad vertybių gynimas yra pragmatiškiausias mažos šalies veikimo būdas. Kai krokodilas atsigręš į mus – o jis tikrai atsigręš – mes būsime prisidėję prie panašiai mąstančių šalių ir žmonių, galinčių padėti vieni kitiems, sistemos kūrimo, ilgą laiką stiprindami pasitikėjimą.
Nežinome, kas nutiks kitiems disidentams mūsų teritorijoje, bet man liūdna suvokti, kad Lietuva nebegali būti laikoma patikima partnere žmonėms, ieškantiems prieglobsčio nuo tironijos“, – pridūrė konservatorius.
Buvęs užsienio reikalų ministras įspėjo, kad šis sprendimas naudingas A. Lukašenkai, teigdamas, kad „priversti Sviatlaną išvykti, tikintis ją nutildyti, abejoti jos teisėtumu – tai būtent tai, apie ką jis seniai svajojo“.
Aliaksandras Lukašenka | AP nuotr.
Anot G. Landsbergio, „dabartinė Lietuvos vyriausybė, ypač jos radikalesni nariai, visada norėjo grįžti prie įprastų santykių su Baltarusijos diktatoriumi“.
„Tačiau sau padaryta žaizda bus daug gilesnė. Praradęs moralinį pagrindą, Lietuvos balsas pasaulyje bus mažiau vertinamas ir mažiau gerbiamas. Diktatoriai turės progą pasidžiaugti – švęsti, kad turės vienu balsu mažiau, dėl kurio reikės nerimauti. Jų matymu, Lietuva žengė žingsnį link to, kur yra Vengrija ir Slovakija“, – rašė jis.
Buvęs užsienio reikalų ministras susiejo šį sprendimą su gilesniais politiniais pokyčiais Lietuvoje, kritikuodamas socialdemokratus ir prezidentą dėl sprendimo formuoti ir paremti koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, kurią pavadino „TikTok“ partija.
„Socialdemokratai nusprendė, kad jiems reikia platesnės koalicijos, ir nusprendė į ją įtraukti „Tik-Tok“ partiją. Tai sukėlė didelius protestus, kuriais buvo daromas spaudimas socialdemokratams ir prezidentui blokuoti bet kokią antisemitinę koaliciją. Spaudimas neveikė – koalicija buvo suformuota. Tačiau buvo duotas neaiškus pažadas, kad radikalios partijos neprisidės prie vyriausybės narių.
Nepraėjus nė pusei metų, ministras pirmininkas (Gintautas Paluckas) turėjo atsistatydinti dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Socialdemokratams esant sumaištyje ir ieškant naujos vadovybės, „Tik-Tok“ partija tik sustiprėjo“, – rašė jis.
Koalicijos lyderiai ir su prezidentas Gitanas Nausėda | V. Raupelio / LRT nuotr.
G. Landsbergis teigė, kad įtampa išaugo, kai R. Žemaitaitis pasiūlė, o prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino dėl kompetencijos stokos kritikuotą kultūros ministrą Ignotą Adomavičių, kuris įsakė pašalinti Ukrainos vėliavą iš ministerijos ir atsisakė atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas. Beveik iškart po to ministras atsistatydino, bet „masiniai kultūros sektoriaus protestai ir tūkstančių žmonių, kurie remia jų tikslus, toliau stiprėja“, rašė G. Landsbergis.
Pasak buvusio konservatorių lyderio, „protestas dabar iš kovos dėl vienos ministerijos virsta judėjimu, siekiančiu užkirsti kelią mūsų šalies praradimui“.
„Negalime laikyti laisvės ir demokratijos savaime suprantamu dalyku. Kartvelai, moldavai kasdien kovoja už politinę laisvę. Ukrainiečiai kovoja už savo šalį kaip tik gali. Ir pavojai plinta daugelyje kitų Europos šalių, dabar, matyt, įskaitant ir mano šalį, Lietuvą. Man liūdna, kad mes žlugdom viltis, kurias sukėlėme. Atsiprašau visų tų, kuriems suteikėme prieglobstį, bet nesugebėjome apsaugoti. Tikiuosi, kad galėsite mums atleisti, nes atrodo, kad netrukus mums gali prireikti jūsų pagalbos“ – padarė išvadą G. Landsbergis.
Šaltinis: tv3.lt
