Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pakvietė gyventojus jungtis prie komendantūrų, jas visiškai parengti numatoma 2025 metais. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tokį sprendimą pavadino nauju puslapiu visuotinės gynybos istorijoje. Apie šalies gynybos stiprinimą, amunicijos trūkumą Ukrainoje ir JAV paramos svarbą – pokalbis su ministru „Dienos temoje“.
– Pristatėte šiandien komendantūros projektą taikos metu, kol kas dar trūksta šiam projektui teisinės bazės. Nepaisant to, jau po poros savaičių, gegužės 1-ąją, kviečiate visus norinčius registruotis į komendantūrą. Kiek tikitės žmonių?
– Pradėkime nuo to, kad komendantinį vienetą sudarys keturi srautai. Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų kuopos bus priskirtos komendantiniams mokymams. Tai apie 800 KASP karių jau irgi atliks tam tikra prasme komendantines funkcijas. Tada mes turime 800 tūkst. parengto rezervo.
Žmonių, pabaigusių karo tarnybą ir anksčiau nei prieš dešimt metų, dabar į pratybas niekas nekviečia. Mūsų idėja ir jau nebe idėja, jau sprendimas, kad jie būtų kviečiami į komendantines pratybas. Jie sudarys vieną labai svarbų srautą komendantiniame vienete to užnugario funkcijoms atlikti.
Užnugaris yra kova su diversinėmis grupėmis, objektų apsauga, blokpostai, viešosios tvarkos palaikymas, tai yra be galo svarbu padedant kariuomenei tvarkytis karo padėties metu.
Aišku, idėja yra atgrasyti priešą. Idėja yra pasiųsti signalą, kad kuo daugiau žmonių yra prisijungę prie aiškių gynybos struktūrų ir žino savo vaidmenį. Ir mes tą darome.
Tai dabar šalia parengto rezervo yra komendantiniai šauliai. Jų dabar yra pusantro tūkstančio. Turėsim, Šaulių sąjungos vadas šiandien pabrėžė, apie 2,5 tūkst. Jie irgi eina pagal savo gyvenamąsias vietas į komendantūras. Ir pilietiški, patriotiški žmonės, kurie nėra mano įvardintų organizacijų nariai, bet nori prisidėti.
Lietuvos kariuomenė / P. Peleckio / BNS nuotr.
– Tai tas skaičius ir yra įdomiausias. Kiek tokių gali būti? Vilniaus meras, šiandien dalyvavęs konferencijoje, pasakė: „Paskaičiuokime. 1 proc. Vilniaus gyventojų – jau 6 tūkst. žmonių.“
– Tai nuo gegužės 1 d. pradėsim agitacijos laikotarpį ir atidarysim mūsų karo komplektavimo tarnybų registrą, kad žmonės galėtų atėję į Karo komplektavimo tarnybas, jų Lietuvoje yra 27, arba internetu užpildyti anketą ir registruotis. Iki rugpjūčio 31 dienos – toks yra registracijos laikotarpis. Per rugsėjį mes susižiūrim, kiek iš viso papildomai registravosi žmonių. Tikiuosi, kad gali ateiti keli tūkstančiai Lietuvos patriotų.
– Keli tūkstančiai – čia ne per menkai?
– Aš nenoriu dabar kelti kartelės.
– Ponas Pocius, dalyvavęs konferencijoje, prisiminė 1991 m., kiek tada dešimčių tūkstančių žmonių išėjo ginti.
– Būsiu laimingas, jei mes tai pakartosime.
– Pastaruoju metu visuomenėje vėl suaktyvėjo propagandinės žinutės, kad mūsų regionas rudenį gali būti atakuotas vienokia ar kitokia forma. Ar keičiasi kaip nors grėsmės mums lygis?
– Šią minutę ne. Jei kalbame apie galimas konvencines atakas ir scenarijus, pakartosiu tokią abėcėlę, kad NATO ir mūsų žvalgyba yra tokia pajėgi, kad ji mūsų priešų pasirengimą ne pratyboms, ne raumenų demonstravimui, bet realiai atakai iš anksto žinos. Ne prieš dieną, ne prieš dvi, daug anksčiau pamatytume realų priešo pasirengimą okupaciniam scenarijui, vadinkime taip, kurį mes tikrai atgrasysime kartu su sąjungininkais, ruošdamiesi patys. Turime būti stiprūs, kad atgrasytume.
Lietuvos kariai / E. Blaževič / LRT nuotr.
Turime keisti filosofiją, nebeskaičiuoti, kiek metų rusams reikia, kad pasiruoštų. Turime būti tokie stiprūs, kad patys kontroliuotume procesą, ir tada bus mažiau galvos skausmo. Apie visokius hibridinius variantus kalbant – apie migrantus dabar pasigirdo ir taip toliau. Šito kontroliuoti mes negalime ir mes ruošiamės. Ruošiasi ir Vidaus reikalų ministerijos sistema, kartu bendradarbiauja ir kariuomenė. Ruošiame atsaką ir į tokius, pavadinkime, iki penkto straipsnio, ikikonvencinius, hibridinius variantus. Dirbam su tuo.
Komendantūros irgi yra vienas iš dalykų. (…) Jeigu prisimintume grupuotės „Hamas“ scenarijų prieš Izraelį: atsišaudė tie Izraelio kibucai, kurie buvo organizuoti, kurie turėjo ginklą, kurie turėjo įgūdį, kurie žinojo savo vietą gynybos planuose. Tai tam ir yra visuotinė gynyba, ji gali padėti atremti ir tokius scenarijus.
– Vakar Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas paragino dar labiau didinti gynybos biudžetus. Lietuvos verslas inicijavo akciją, per kurią ragina gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Jūs įsivaizduojate, iš kur mes galėtumėme paimti dar papildomai 2 milijardus gynybai?
– Dėl 2 milijardų yra labai sudėtingas klausimas, bet palaukim kitos savaitės. Grįžtame derėtis dėl papildomo gynybos finansavimo, kuris galėtų virsti ir nauju gynybos solidarumo fondo įstatymu šalia dabartinio biudžeto, sugeneruoti papildomas pajamas, iš kurių mes galėtume stiprinti savo pajėgas. Ar tai būtų divizija, ar tai būtų Vokietijos brigados priėmimas, ar tai būtų mūsų kariuomenės profesionalaus ir modernaus kario standartas, ar tai būtų karinio ir parengtojo rezervo rengimas, ar tai būtų kontrmobilumas, fortifikacijos – tam reikia papildomų pinigų, kad greičiau judėtume šitame kontekste.
Kitą savaitę, aš net neabejoju, kad ministrė pirmininkė, kuri yra šio proceso lyderė, padės ant stalo konkrečius pasiūlymus, kaip mes galėtume ieškoti tam tikro sprendimo Seime, kad nuo kitų metų turėtume bent apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Laurynas Kasčiūnas / D. Umbraso / LRT nuotr.
– Tai yra plius 1 proc., negu mes turime dabar. Vėlgi – iki milijardo.
– Mes turime dabar 2,77 proc., įskaičiuojant laikiną bankų solidarumo mokestį. Jis baigia galioti, mes grįžtame prie 2,52 proc. Mes norime, kad nuo to bazinio 2,52 proc. sugeneruotume kuo arčiau 3 proc., kad kitus metus jau galėtume startuoti su 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai, be abejo, yra valstybinio požiūrio klausimas. Kai padėsime ant stalo tuos pasiūlymus, labai tikiuosi, kad ir koalicijos partneriai, ir opozicija, bent jau dalis opozicijos, tokiam pasiūlymui pritars. Palaukim kitos savaitės.
– Gerai, palauksime. Vakar Vilniuje buvo ir Zelenskis, ir prieš tai jūs buvote pats nuvykęs į Kyjivą, susitikęs su Ukrainos prezidentu. Zelenskis vakar kalbėjo apie taikos derybas Šveicarijoje, birželį organizuojamą taikos konferenciją ir, kaip vakar sakė Zelenskis, „į ją atvyks tie, kam nenusispjauti“. Vis garsiau svarstoma, kad Šveicarijoje gali dalyvauti ir Kinija. Ar ji gali imtis iniciatyvos užbaigti karą Ukrainoje?
– Jeigu jūs klausiate, ar Kinija turėtų poveikį Rusijai, taip, manau, kad jau dabar turėtų. Ar ji būtų linkusi tai daryti, save matytų tokiame vaidmenyje, nesu tuo tikras. Kitaip tariant, vis tiek tos šveicariškos derybos vyksta pagal Zelenskio taikos formulę: tai yra ir kariuomenės išvedimas, ir visi kiti dalykai, kuriuos mes visiškai remiame. Tai yra puikus modelis, pagal kurį ir turėtų pasibaigti šitas karas.
Bet mes gi suprantam, kad rusai taip negalvoja. Todėl šiandien reali situacija yra tokia, kad Ukrainai reikia daugiau amunicijos, papildomų oro gynybos sistemų ir oro gynybos amunicijos. Tai yra tai, su kuo tu gali numušti visas Rusijos raketas. Man teko pamatyti tą poreikį, teko pamatyti visą arsenalą rusiškų priemonių, kurias jie leidžia į žmones – į civilius, infrastruktūrą. Ir kaip ukrainiečiai prisitaiko, kurias raketas jie gali numušti, kurioms raketoms numušti trūksta pajėgumų ir taip toliau. Oro gynyba šiandien yra numeris vienas Ukrainai.
Rusijos karas prieš Ukrainą / AP nuotr.
– Ukraina turi griežtą požiūrį į teritorijos gynybą. Taika su Rusija, pasak Kyjivo, įmanoma tik tada, kai visi okupantai paliks okupuotas teritorijas. Ar ši nuostata gali keistis, jeigu ir toliau trūks ginklų?
– Ukraina yra tauta, valstybė, kuri, matyt, nesitikint Putinui, metė jam tokį iššūkį. Jeigu jie turėtų viską, ko reikia karui, savo rankose, kitaip tariant, jeigu Vakarai duotų viską, ką turi, ukrainiečiai tikrai laimėtų šitą karą. O čia labai paprastas dalykas: reikia duoti daugiau tam, kad būtų tvari taika. Mes įsivaizduojame, kad dabar jie bandys mums primesti tokią rusišką taiką su pažeminta Ukraina ant kelių, su galbūt nauju karu ateityje ir naujomis okupacinėmis zonomis. Mums reikia duoti dar daugiau Ukrainai, kad ji drąsių savo kareivių dėka galėtų atmušti rusus ir atkurti savo teritorinį vientisumą. Tokia taika turi būti ir mūsų tikslas.
– Ar Amerika gali atsukti nugarą Ukrainai?
– Dabar situacija yra tokia, kad mes laukiame sprendimo Kongrese.
Rusijos karas prieš Ukrainą / AP nuotr.
– Daugiau nei aštuonis mėnesius.
– Būtent. Čia yra labai svarbus dalykas. Amerikiečius pakeisti paramos kontekste yra labai sudėtinga. Vakarų gynybos pramonė užsisukusi, bet dar ne taip, ypač palyginti su kuo, ką Rusijos karinė pramonė daro. Amerikiečių potencialas yra milžiniškas ir, be jokios abejonės, tai yra kritinis faktorius. Gegužės pradžioje planuoju vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas. Matysime, kokios nuotaikos dėl to sprendimo priėmimo.
O jau dėl tų scenarijų, kurie braižomi dėl JAV prezidento rinkimų, aš nelinkėčiau galvoti apokaliptiškai. Manau, net ir įvykus tam scenarijui, apie kurį čia visi kalba, ir ponui Trumpui, pavyzdžiui, laimėjus rinkimus, o tai visiškai tikėtina šią dieną, vis tiek, man atrodo, būtų galima su juo tartis. Su juo reikia tartis ir mums, ir, be abejo, ukrainiečiams.
Donaldas Trumpas / AP nuotr.
– Yra neoficialiai paskelbta Trumpo formulė: Krymas, Donbasas atiduodamas Rusijai, baigiam karą.
– Manau, kad tos formulės yra kažkokio rinkiminio, psichologinio, informacinio karo konkurencijos dalis. Tai yra politikas, kuris, kaip mes įprastai manome, vaikšto žirgu po šachmatų lentą. O mums reikia turbūt suprasti, kad jis trenks per tą visą lentą, kad figūros subyrės, kad iš naujo jas reikės sudėlioti. Jis toks, jis stiprins savo derybines pozicijas. Koks jis bus realus, mes sužinosime tik tada, kai jis prisieks.
– Po Šveicarijos taikos konferencijos birželį liepą numatytas NATO viršūnių susitikimas Vašingtone. Ar dar yra vilties, kad Ukraina čia gaus pakvietimą į NATO?
– Vilties visada yra. Mes esame ukrainiečių pusėje. Mes ir prezidentas Zelenskis labai aiškiai pasakėme, kad alternatyvų pakvietimui nėra, nes alternatyva reiškia pripažinti, kad rusai turi veto teisę dėl NATO plėtros. Tai nėra teisinga ukrainiečių tautos atžvilgiu. Todėl jokios alternatyvos, turim judėti to link. Ar pasiseks? Supraskime, kad tai yra dažniausiai didžiųjų galių valioje.
Šaltinis: lrt.lt
