Prasidėjo penktieji karo Ukrainoje metai. Dalis ukrainiečių, taip ir nesulaukę taikos savo tėvynėje, apsisprendė grįžti namo, kiti – liko Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tačiau su portalu Lrytas susisiekusi vilnietė Rūta stebisi, kad jos kaimynystėje gyvenanti ukrainietė nuo pat atvykimo į Lietuvą pradžios nedirbo jokio oficialaus darbo, ir įtaria, kad ji neišgyventų Vilniuje, jei ne dosnios Lietuvos išmokos. Moteris kelia klausimą, ar ne laikas mažinti paramą nedirbantiems bei lietuviškai kalbėti taip ir neišmokusiems karo pabėgėliams.
Pasidomėjome, kokiais atvejais Lietuva skiria paramą ukrainiečiams ir kiek pernai iš viso tam atriekta pinigų iš šalies biudžeto. Taip pat atsakingos Latvijos ir Lenkijos ministerijos komentuoja, kiek ir kokių išmokų išdalinta jų šalyse.
Savo ruožtu lenkai tikina, kad pasiryžo mažinti pagalbą Ukrainos pabėgėliams ir argumentuoja, kodėl ėmėsi tokio sprendimo.
Nusistebėjo, kad tiek metų nedirba oficialiai
Vilnietė Rūta pasakoja ketverius metus gyvenanti kaimynystėje su ukrainiete. Pastaroji gyvena su savo mylimuoju lietuviu. Tačiau Rūtą stebina, kad Ukrainos pabėgėlė per visą šį laiką nėra dirbusi jokio samdomo darbo.
„Pastaruosius metus ji savo namuose atlieka grožio procedūras. Neaišku, ar jos legalios. Vyras lyg ir kažką dirba. Ji dar turi du mažamečius berniukus. Kaip jie išgyvena? Kyla mintis, kad iš pašalpų, kurias gauna iš mūsų valstybės. Kiek galima jiems už tai mokėti? Gal jau pakaks? Mano supratimu, jei per tiek laiko žmogus nesusiranda darbo ir neišmoksta lietuvių kalbos, mokėti jam išmokas turi tapti draudžiama“, – griežtos nuomonės laikosi į Lrytas besikreipusi skaitytoja.
Pastebėjus piktnaudžiavimą – būtina pranešti
Į Rūtos žodžius sureagavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri aiškina, kaip derėtų elgtis kilus pagrįstiems įtarimams, jog paramą gaunantys asmenys pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas arba jas nuslėpė.
Pasak ministerijos, savivaldybės administracija apie tai privalo informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas, t. y., Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę mokesčių inspekciją ir gavus iš institucijų informaciją apie nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu, privalo 6 mėn. neteikti piniginės socialinės paramos arba nutraukti jos teikimą.
„Todėl, jei žinoma, kad vykdoma nelegali veikla ir tokia šeima gauna socialines išmokas, apie tai būtina informuoti savivaldybę, kurioje ši šeima gyvena“, – tvirtina SADM.
Kiek paramos skyrė Lietuva?
Ministerijos atstovai tęsia, kad užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, socialinę paramą mokiniams tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai.
Ukrainos karo pabėgėliai.
V.Skaraičio nuotr.
2025 m. savivaldybių išlaidos, teikiant piniginę socialinę paramą (piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, socialinę paramą mokiniams, paramą mirties atveju) Ukrainos gyventojams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, sudarė 32,2 mln. Eur.
Iš jų:
- socialinę pašalpą vidutiniškai per mėn. gavo apie 2,5 tūkst. asmenų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas – apie 600 asmenų, išlaidos sudarė 5,2 mln. Eur;
- išmoką vaikui (vaiko pinigus) vidutiniškai per mėn. gavo apie 11,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką vaikui – apie 3,9 tūkst. vaikų, kt. išmokas vaikams – apie 1,8 tūkst. asmenų. Išlaidos išmokoms vaikams mokėti sudarė apie 25,6 mln. Eur;
- nemokamą mokinių maitinimą vidutiniškai per mėn. gavo apie 2,7 tūkst. mokinių, vienkartinė parama mokinio reikmenis įsigyti skirta apie 2,5 tūkst. mokinių. Išlaidos socialinei paramai mokiniams teikti sudarė apie 1,34 mln. Eur;
- laidojimo pašalpą gavo 58 asmenys, išlaidos sudarė 32,1 tūkst. Eur;
- savivaldybių teikiamą paramą nenumatytais atvejais gavo apie 5 tūkst. asmenų, išleista apie 1,67 mln. Eur.
SADM taip pat dėsto, kad siekiant įgalinti laikinosios apsaugos gavėjus pereiti į savarankiškai nuomojamus būstus ir greičiau susirasti darbą, 2025 m. 1 182 užsieniečiai gavo vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybėje, ir 208 užsieniečiai gavo mėnesinę kompensaciją vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidoms apmokėti.
„Šioms paramos integracijai išmokoms buvo skirta 594 tūkst. Eur“, – skaičiuoja ministerija.
Kokias išmokas moka latviai?
Tuo metu Latvijos Socialinės gerovės ministerijos portalui Lrytas sako, kad Ukrainos civiliai asmenys turi tokias pačias teises į socialines paslaugas ir socialinę paramą, kaip ir Latvijos piliečiai bei ne piliečiai pagal Socialinių paslaugų ir socialinės paramos įstatymą.
Latvijos Socialinės gerovės ministerijos sako, kad Ukrainos civiliai asmenys turi tokias pačias teises į socialines paslaugas ir socialinę paramą, kaip ir Latvijos piliečiai.
V.Ščiavinsko nuotr.
Atsakingos Latvijos ministerijos atstovai pažymi, kad pirmuosius 3 kalendorinius mėnesius nuo tos dienos, kai savivaldybės socialinė tarnyba gauna Ukrainos civilių namų ūkio pirminį prašymą, socialinė tarnyba neatlieka materialinių išteklių vertinimo prieš priimdama sprendimą dėl socialinės paramos išmokų skyrimo.
Latvijos savivaldybės socialinė tarnyba skiria šias išmokas:
- Krizės išmoka (vienkartinė), suaugusiam asmeniui – 425 Eur, vaikui – 298 Eur.
- Išmoka garantuotoms minimalioms pajamoms užtikrinti (GMP išmoka), 187 Eur – pirmam namų ūkio nariui, 131 Eur – kiekvienam papildomam asmeniui, mokama kas mėnesį, skiriama 3 mėn. laikotarpiui.
Taip pat skiriama būsto išmoka, kuri apskaičiuojama individualiai kiekvienam namų ūkiui, priklauso tiek nuo jo pajamų, tiek nuo išlaidų.
Pasibaigus pirmajam trijų mėnesių laikotarpiui, savivaldybės socialinė tarnyba skiria bazinę socialinę paramą – GMP išmoką ir būsto išmoką – vadovaudamasi įstatymu, t. y. įvertina namų ūkio materialinę padėtį.
Pasak latvių, jei Ukrainos piliečio namų ūkis gauna pajamas iš darbo užmokesčio, kompensacijos ar verslo veiklos arba iš socialinio draudimo sistemos, skiriamos socialinės paramos dydis priklauso nuo asmens pajamų per pastaruosius 3 mėn.
„Yra sąlyga, kad norint gauti socialinę paramą ir įgyti nepasiturinčio ar mažas pajamas gaunančio namų ūkio statusą darbingo amžiaus asmuo turi būti dirbantis arba registruotas Valstybinėje užimtumo agentūroje kaip bedarbis ir vykdyti bedarbio įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai asmuo mokosi, rūpinasi mažamečiu vaiku arba turi pripažintą negalią“, – teigiama Latvijos Socialinės gerovės ministerijos komentare.
Be to, Latvijoje gyvenantis Ukrainos civilis asmuo su vaikais turi teisę gauti valstybės išmokas, nustatytas Valstybinių socialinių išmokų įstatyme.
Išmoka.
T.Bauro nuotr.
Mokama gimimo išmoka: vaikams, gimusiems nuo 2026 m. sausio 1 d., išmokos dydis yra 600 Eur už kiekvieną vaiką. Vaikams, gimusiems iki 2025 m. gruodžio 31 d., išmokos dydis – 421,17 Eur.
Vaiko priežiūros išmoka: nuo 2026 m. sausio 1 d. vaiko priežiūros išmoka asmeniui, prižiūrinčiam vaiką iki pusantrų metų – 298 Eur per mėnesį, asmeniui, prižiūrinčiam vaiką nuo 1,5 iki 2 metų – 42,69 Eur per mėnesį (jei vaikas gimė iki 2026 m. lapkričio 2 d. imtinai).
Jei šeimoje gimsta dvyniai ar trynukai – auga ir išmokos dydis.
Lenkija laipsniškai mažina paramą
O štai kita mūsų kaimynė – Lenkija – apsisprendė mažinti paramą Ukrainos pabėgėliams. Lenkijoje dar šių metų kovo pradžioje įsigaliojo įstatymas, kuriuo ribojamos socialinės išmokos šalyje esantiems Ukrainos pabėgėliams.
Toks pokytis įtvirtintas siekiant pamažu nutraukti pagalbą Ukrainos pabėgėliams, nustatant naujus socialinių išmokų, medicininės priežiūros, teisėto buvimo ir švietimo apribojimus.
Neabejojama, kad šie pokyčiai paveiks nemažą dalį Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių. Pagal naują tvarką specialios sveikatos priežiūros naudos bus teikiamos tik nepilnamečiams, dirbantiems asmenims, kankinimų ar išprievartavimo aukoms ir pažeidžiamoms grupėms, gyvenančioms kolektyvinėse apgyvendinimo vietose.
Lenkijos Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija nurodo, kad 2025 m. išlaidos išmokoms Ukrainos piliečiams sudarė:
- Vaiko išmoka – 468,6 mln. Eur.
- Programa „Gera pradžia“ – 9,3 mln. Eur.
- Šeimos priežiūra – 3 mln. Eur.
- Vaiko priežiūros darželyje subsidija – 66,2 tūkst. Eur.
- Šeimos išmokos – 64,6 mln. Eur.
Ministerijos specialistai pabrėžia, kad šios išmokos yra Lenkijos šeimos politikos dalis ir skiriamos asmenims, kurie atitinka atitinkamuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. „Tai nėra atskiros programos, sukurtos tik Ukrainos piliečiams“, – priduria Lenkijos pareigūnai.
Lenkija dar šių metų kovo pradžioje įsigaliojo įstatymas, kuriuo ribojamos socialinės išmokos šalyje esantiems Ukrainos pabėgėliams.
Reuters/Scanpix nuotr.
Jie taip pat akcentuoja, kad nuo 2026 m. kovo Lenkija įveda pakeitimus, kuriais siekiama palaipsniui atsisakyti išskirtinių priemonių ir pirmenybę teikti sisteminiams sprendimams.
„Praėjus 4 metams po karo pradžios, padėtis daugelyje sričių stabilizavosi, todėl asmenims, kuriems taikoma laikinoji apsauga ES, nepriklausomai nuo jų pilietybės, įvedamas vienas nuoseklus paramos modelis. Šių pakeitimų tikslas – padidinti sistemos skaidrumą ir užtikrinti vienodą požiūrį bei atsakingą viešųjų lėšų valdymą“, – savo sprendimą argumentuoja atsakinga Lenkijos ministerija.
Lenkijos pareigūnų teigimu, išmokos šeimoms su vaikais mokamos tol, kol asmuo atitinka paramos formas reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas sąlygas – lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, gaunančiam šias išmokas Lenkijoje.
Priduriama, kad pagalba būstu ir maistu bus teikiama tik ypač pažeidžiamomis laikomoms grupėms. Tuo metu Ukrainos moksleiviams Lenkijos mokyklose nemokamo transporto, materialinės pagalbos ir papildomų lenkų kalbos pamokų finansavimas tęsis tik iki mokslo metų pabaigos.
Šaltinis: LRYTAS.LT
